Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T06:58:30Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 06:58, 28 June 2018
Line 5:		Line 5:

	==== Tekstas 55 ====		==== Tekstas 55 ====

			<div class="devanagari">
			:भक्त्या मामभिजानाति यावान्यश्चास्मि तत्त्वतः ।
			:ततो मां तत्त्वतो ज्ञात्वा विशते तदनन्तरम् ॥५५॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''bhaktyā mām abhijānāti''		:bhaktyā mām abhijānāti
	:''yāvān yaś cāsmi tattvataḥ''		:yāvān yaś cāsmi tattvataḥ
	:''tato māṁ tattvato jñātvā''		:tato māṁ tattvato jñātvā
	:''viśate tad-anantaram''		:viśate tad-anantaram

	</div>		</div>

Line 17:		Line 21:

	<div class="synonyms">		<div class="synonyms">
	bhaktyā — per tyrą pasiaukojimo tarnystę; mām — Mane; abhijānāti — gali pažinti; yāvān — tiek, kiek; yaḥ ca asmi — koks Aš esu; tattvataḥ — iš tiesų; tataḥ — po to; mām — Mane; tattvataḥ — iš tiesų; jñātvā — pažinęs; viśate — jis įžengia; tat-anantaram — po to.		''bhaktyā'' — per tyrą pasiaukojimo tarnystę; ''mām'' — Mane; ''abhijānāti'' — gali pažinti; ''yāvān'' — tiek, kiek; ''yaḥ ca asmi'' — koks Aš esu; ''tattvataḥ'' — iš tiesų; ''tataḥ'' — po to; ''mām'' — Mane; ''tattvataḥ'' — iš tiesų; ''jñātvā'' — pažinęs; ''viśate'' — jis įžengia; ''tat-anantaram'' — po to.
	</div>		</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-11-27T06:21:04Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L55]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.54| BG 18.54]] '''[[LT/BG 18.54|BG 18.54]] - [[LT/BG 18.56|BG 18.56]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.56| BG 18.56]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 55 ====

<div class="verse">
:''bhaktyā mām abhijānāti''
:''yāvān yaś cāsmi tattvataḥ''
:''tato māṁ tattvato jñātvā''
:''viśate tad-anantaram''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
bhaktyā — per tyrą pasiaukojimo tarnystę; mām — Mane; abhijānāti — gali pažinti; yāvān — tiek, kiek; yaḥ ca asmi — koks Aš esu; tattvataḥ — iš tiesų; tataḥ — po to; mām — Mane; tattvataḥ — iš tiesų; jñātvā — pažinęs; viśate — jis įžengia; tat-anantaram — po to.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Pažinti Mane, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tokį, koks Aš esu, galima tik per pasiaukojimo tarnystę. Kai su pasiaukojimu tarnaudamas žmogus visiškai įsisąmonina Mane, jis gali įžengti į Dievo karalystę.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Nebhaktai ir spekuliatyvūs mąstytojai negali pažinti Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, ir Jo pilnutinių skleidinių. Norintis patirti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį turi pradėti tyrai su pasiaukojimu tarnauti Viešpačiui, vadovaujamas tyro bhakto. Antraip tikroji Aukščiausiojo Dievo Asmens prigimtis jam niekada neatsiskleis. „Bhagavad-gītoje“ (7.25) jau buvo pasakyta: ''nāhaṁ prakāśaḥ sarvasya'' – Jis neapsireiškia kiekvienam. Dievui pažinti nepakanka erudicijos, Jo negalima suvokti spekuliatyviais samprotavimais. Tik tas, kuris iš tikrųjų įsisąmonino Kṛṣṇą ir pasiaukojęs tarnauja Jam, supras, kas yra Kṛṣṇa. Mokslo laipsniai šiuo atveju niekuo nepadės.

Kas gerai išmano Kṛṣṇos mokslą, tas gauna teisę įžengti į dvasinę karalystę – Kṛṣṇos buveinę. Tapti Brahmanu – nereiškia prarasti savo identiškumą. Pasiaukojimo tarnystė išlieka ir ''brahma-bhūtos'' lygyje, o pasiaukojimo tarnystei yra būtini Dievas, bhaktai ir pats pasiaukojimo tarnystės procesas. Toks žinojimas niekada, net ir išsivadavus, nepradingsta. Išsivaduoti – tai atsikratyti materialios būties sampratos. Tas pats formų skirtingumas ir individualumas yra ir dvasiniame gyvenime, tačiau tyros Kṛṣṇos sąmonės lygiu. Nereikia klaidingai manyti, kad žodis ''viśate'' – „įžengia į Mane“ – patvirtina ''monistų'' teoriją apie susiliejimą su beasmeniu Brahmanu. Jokiu būdu ne. ''Viśate'' reiškia, kad gyvoji būtybė gali įžengti į Aukščiausiojo Viešpaties buveinę, neprarasdama savos individualybės – kad bendrautų su Juo ir Jam tarnautų. Juk žalias paukštis nutupia žaliame medyje ne susilieti su juo, o paragauti jo vaisių. Impersonalistai paprastai pateikia upės, įtekančios į vandenyną ir susiliejančios su juo, pavyzdį. Tas susiliejimas gali būti didžiausia laimė impersonalistui, tačiau personalistas išsaugo savo individualumą, kaip išsaugo ją vandenyno gyventojai. Panirę į vandenyno gelmes, aptiksime didžiulę daugybę gyvųjų esybių. Nepakanka paviršutiniškai susipažinti su vandenynu, norint jį pilnai pažinti reikia pažinti ir vandenyno gelmių gyventojus.

Tyros pasiaukojimo tarnystės dėka bhaktas suvokia Aukščiausiojo Viešpaties transcendentines savybes, Jo turtus ir galybę, – tokius, kokie jie yra. Vienuoliktame skyriuje nurodyta, kad tai įmanoma tiktai pasiaukojimo tarnystės dėka. Tą patį liudija ir šis posmas. Pažinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir įžengti į Jo karalystę tegalima per pasiaukojimo tarnystę.

Pasiekęs ''brahma-bhūtos'' būvį, arba atsikratęs materialių sampratų, bhaktas pasiaukojimo tarnystę pradeda nuo klausymosi apie Viešpatį. Klausydamiesi apie Aukščiausiąjį Viešpatį, savaime pasiekiame ''brahma-bhūtos'' būvį, ir materialios nešvarybės – godumas ir noras patenkinti jusles – išnyksta. Geismui ir troškimams nykstant bhakto širdyje, jis pajunta didėjantį potraukį tarnauti Viešpačiui, ir tas potraukis padeda jam nusiplauti materijos nešvarybes. Šiame gyvenimo būvyje jis pažįsta Aukščiausiąjį Viešpatį. Taip sakoma ir „Śrīmad-Bhāgatavam“. Išsivadavus bhakti, ar transcendentinė tarnystė, tęsiasi toliau. „Vedānta-sūtra“ (4.1.12) liudija:'' ā-prāyaṇāt tatrāpi hi dṛṣṭam''. Tai reiškia, kad išsivadavus pasiaukojimo tarnystės procesas nenutrūksta. „Śrīmad-Bhāgavatam“ tikrą išsivadavimą pasiaukojimo tarnystėje apibūdina kaip gyvosios esybės identiškumo atgavimą, sugrįžimą į jos prigimtinį būvį. Apie prigimtinę gyvosios esybės padėtį jau buvo kalbėta: kiekviena gyvoji esybė – neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė, todėl jos prigimtinis būvis – tarnauti. Išsivadavus tarnystė nenutrūksta nė akimirkai. Tikrasis išsivadavimas – atsikratyti klaidingų būties sampratų.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.54| BG 18.54]] '''[[LT/BG 18.54|BG 18.54]] - [[LT/BG 18.56|BG 18.56]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.56| BG 18.56]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.55 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit