Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

2018-06-28T06:57:50Z

Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

← Older revision		Revision as of 06:57, 28 June 2018
Line 5:		Line 5:

	==== Tekstai 51-53 ====		==== Tekstai 51-53 ====

			<div class="devanagari">
			:बुद्ध्या विशुद्धया युक्तो धृत्यात्मानं नियम्य च ।
			:शब्दादीन्विषयांस्त्यक्त्वा रागद्वेषौ व्युदस्य च ॥५१॥

			:विविक्तसेवी लघ्वाशी यतवाक्कायमानसः ।
			:ध्यानयोगपरो नित्यं वैराग्यं समुपाश्रितः ॥५२॥

			:अहंकारं बलं दर्पं कामं क्रोधं परिग्रहम् ।
			:विमुच्य निर्ममः शान्तो ब्रह्मभूयाय कल्पते ॥५३॥
			</div>

	<div class="verse">		<div class="verse">
	:''buddhyā viśuddhayā yukto''		:buddhyā viśuddhayā yukto
	:''dhṛtyātmānaṁ niyamya ca''		:dhṛtyātmānaṁ niyamya ca
	:''śabdādīn viṣayāṁs tyaktvā''		:śabdādīn viṣayāṁs tyaktvā
	:''rāga-dveṣau vyudasya ca''		:rāga-dveṣau vyudasya ca
	:''vivikta-sevī laghv-āśī''		:vivikta-sevī laghv-āśī
	:''yata-vāk-kāya-mānasaḥ''		:yata-vāk-kāya-mānasaḥ
	:''dhyāna-yoga-paro nityaṁ''		:dhyāna-yoga-paro nityaṁ
	:''vairāgyaṁ samupāśritaḥ''		:vairāgyaṁ samupāśritaḥ
	:''ahaṅkāraṁ balaṁ darpaṁ''		:ahaṅkāraṁ balaṁ darpaṁ
	:''kāmaṁ krodhaṁ parigraham''		:kāmaṁ krodhaṁ parigraham
	:''vimucya nirmamaḥ śānto''		:vimucya nirmamaḥ śānto
	:''brahma-bhūyāya kalpate''		:brahma-bhūyāya kalpate

	</div>		</div>

Line 25:		Line 35:

	<div class="synonyms">		<div class="synonyms">
	buddhyā — intelektu; viśuddhayā — visiškai apvalytu; yuktaḥ — užsiėmęs; dhṛtyā — ryžtu; ātmānam — savąjį „aš“; niyamya — valdo; ca — taip pat; śabda-ādīn — tokių kaip garsas; viṣayān — juslių objektus; tyaktvā — atmeta; rāga — prisirišimą; dveṣau — ir neapykantą; vyudasya — atideda į šalį; ca — taip pat; vivikta-sevī — gyvena nuošalioje vietoje; laghu-āśī — mažai valgo; yata — yra suvaldęs; vāk — kalbą; kāya — kūną; mānasaḥ — ir protą; dhyāna-yoga-paraḥ — skendi transe; nityam — dvidešimt keturias valandas per parą; vairāgyam — atsižadėjime; samupāśritaḥ — randa prieglobstį; ahaṅkāram — iš klaidingos savimonės; balam — netikros jėgos; darpam — netikro išdidumo; kāmam — geismo; krodham — pykčio; parigraham — nuo savininkiškumo; vimucya — išsivadavo; nirmamaḥ — neturi nuosavybės jausmo; śāntaḥ — ramus; brahma-bhūyāya — dvasinei savivokai; kalpate — tinkamas.		''buddhyā'' — intelektu; ''viśuddhayā'' — visiškai apvalytu; ''yuktaḥ'' — užsiėmęs; ''dhṛtyā'' — ryžtu; ''ātmānam'' — savąjį „aš“; ''niyamya'' — valdo; ''ca'' — taip pat; ''śabda-ādīn'' — tokių kaip garsas; ''viṣayān'' — juslių objektus; ''tyaktvā'' — atmeta; ''rāga'' — prisirišimą; ''dveṣau'' — ir neapykantą; ''vyudasya'' — atideda į šalį; ''ca'' — taip pat; ''vivikta-sevī'' — gyvena nuošalioje vietoje; ''laghu-āśī'' — mažai valgo; ''yata'' — yra suvaldęs; ''vāk'' — kalbą; ''kāya'' — kūną; ''mānasaḥ'' — ir protą; ''dhyāna-yoga-paraḥ'' — skendi transe; ''nityam'' — dvidešimt keturias valandas per parą; ''vairāgyam'' — atsižadėjime; ''samupāśritaḥ'' — randa prieglobstį; ''ahaṅkāram'' — iš klaidingos savimonės; ''balam'' — netikros jėgos; ''darpam'' — netikro išdidumo; ''kāmam'' — geismo; ''krodham'' — pykčio; ''parigraham'' — nuo savininkiškumo; ''vimucya'' — išsivadavo; ''nirmamaḥ'' — neturi nuosavybės jausmo; ''śāntaḥ'' — ramus; ''brahma-bhūyāya'' — dvasinei savivokai; ''kalpate'' — tinkamas.
	</div>		</div>

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

2017-11-27T06:18:05Z

Bhagavad-gita Compile Form edit

New page

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L53]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.50| BG 18.50]] '''[[LT/BG 18.50|BG 18.50]] - [[LT/BG 18.54|BG 18.54]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.54| BG 18.54]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstai 51-53 ====

<div class="verse">
:''buddhyā viśuddhayā yukto''
:''dhṛtyātmānaṁ niyamya ca''
:''śabdādīn viṣayāṁs tyaktvā''
:''rāga-dveṣau vyudasya ca''
:''vivikta-sevī laghv-āśī''
:''yata-vāk-kāya-mānasaḥ''
:''dhyāna-yoga-paro nityaṁ''
:''vairāgyaṁ samupāśritaḥ''
:''ahaṅkāraṁ balaṁ darpaṁ''
:''kāmaṁ krodhaṁ parigraham''
:''vimucya nirmamaḥ śānto''
:''brahma-bhūyāya kalpate''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
buddhyā — intelektu; viśuddhayā — visiškai apvalytu; yuktaḥ — užsiėmęs; dhṛtyā — ryžtu; ātmānam — savąjį „aš“; niyamya — valdo; ca — taip pat; śabda-ādīn — tokių kaip garsas; viṣayān — juslių objektus; tyaktvā — atmeta; rāga — prisirišimą; dveṣau — ir neapykantą; vyudasya — atideda į šalį; ca — taip pat; vivikta-sevī — gyvena nuošalioje vietoje; laghu-āśī — mažai valgo; yata — yra suvaldęs; vāk — kalbą; kāya — kūną; mānasaḥ — ir protą; dhyāna-yoga-paraḥ — skendi transe; nityam — dvidešimt keturias valandas per parą; vairāgyam — atsižadėjime; samupāśritaḥ — randa prieglobstį; ahaṅkāram — iš klaidingos savimonės; balam — netikros jėgos; darpam — netikro išdidumo; kāmam — geismo; krodham — pykčio; parigraham — nuo savininkiškumo; vimucya — išsivadavo; nirmamaḥ — neturi nuosavybės jausmo; śāntaḥ — ramus; brahma-bhūyāya — dvasinei savivokai; kalpate — tinkamas.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kas apsivalė intelektu ir ryžtingai valdo protą, atsisakė juslių tenkinimo objektų, potraukio ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, kas mažai valgo, valdo savo kūną, protą bei kalbą, visada skendi transe ir neturi materialių prisirišimų, kas išsivadavo iš klaidingos savimonės, klaidingo noro būti stipresniu, pasipūtimo, geismo, pykčio ir noro kaupti materialius dalykus, kas atsikratė netikro nuosavybės jusmo ir yra nurimęs, tas, be abejonės, yra tinkamas dvasinei savivokai.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Intelektu apsivalęs žmogus gyvena dorybėje. Taip jis suvaldo protą ir visada skendi transe. Jis neturi potraukio juslių tenkinimo objektams ir veikdamas nepasiduoda potraukiui ar neapykantai. Suprantama, toks atsižadėjęs žmogus labiau linkęs gyventi nuošalioje vietoje. Jis nevalgo daugiau negu reikia ir kontroliuoja kūną bei protą. Jis neturi klaidingos savimonės, nes kūno nelaiko savimi. Jis netrokšta, kad kūnas būtų pamaitintas ir stiprus, ir tam nesiima jokių materialių priemonių. Atsižadėjęs žmogus neturi kūniškos būties sampratos, todėl nėra pasipūtęs. Jis patenkintas viskuo, kas Viešpaties malone tenka jo daliai, ir niekada nepyksta, jei neturi galimybės patirti juslinių malonumų. Nesivaiko jis ir juslių objektų. Visiškai išsilaisvinęs nuo klaidingos savimonės, jis praranda potraukį materialiems daiktams. Tai ir yra Brahmano pažinimo lygis, vadinamas ''brahma-bhūta''. Atsikratęs materialios būties sampratos, jis nurimsta ir tampa nesujaudinamas. Šitai aprašoma „Bhagavad-gītoje“ (2.70):

:''āpūryamāṇam acala-pratiṣṭhaṁ''
:''samudram āpaḥ praviśanti yadvat''
:''tadvat kāmā yaṁ praviśanti sarve''
:''sa śāntim āpnoti na kāma-kāmī''

„Ramybę pasieks tik tas, kurio netrikdo troškimai, – be paliovos plūstantys lyg upės į vandenyną, nuolat pasipildantį vandenimis, bet išliekantį ramų, – o ne tas, kuris stengiasi patenkinti tokius troškimus.“
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.50| BG 18.50]] '''[[LT/BG 18.50|BG 18.50]] - [[LT/BG 18.54|BG 18.54]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.54| BG 18.54]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.51-53 - Revision history

Vanibot: Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit