Vanipedia - User contributions [en]

LT/660302 Paskaita - Šrilos Prabhupados išminties perlai. Niujorkas

2018-02-01T13:20:22Z

Modestas: Created page with "Category:Nectar Drops from Srila Prabhupada Category:Nectar Drops - 1966 Category:Nectar Drops - New York {{Audiobox_NDrops|Nectar Drops from Srila Prabhupada|<mp3..."

[[Category:Nectar Drops from Srila Prabhupada]]
[[Category:Nectar Drops - 1966]]
[[Category:Nectar Drops - New York]]
{{Audiobox_NDrops|Nectar Drops from Srila Prabhupada|<mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/Nectar+Drops/660302BG-NEW_YORK_ND_01.mp3</mp3player>|"The modern civilization is practically... They are evading, evading the real sufferings. They are engaged in temporary sufferings. But the Vedic system is Vedic knowledge. They are meant for ending the sufferings of.., for good, sufferings for good. You see? The human life is meant for that, ending all suffering. Of course, we are trying to end all kinds of suffering. Our business, our occupation, our education, our advancement of knowledge—everything is meant for ending suffering. But that suffering is temporary, temporary. But we have to end the sufferings for good. Suffering... That sort of knowledge is called transcendental knowledge."|Vanisource:660302 - Lecture BG 02.07-11 - New York|660302 - Lecture BG 02.07-11 - New York}}

Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18

2017-11-27T06:51:05Z

Modestas: Created page with "L18"

[[Category:Lithuanian - Bhagavad-gita, kokia ji yra|L18]]

Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 17

2017-11-27T06:50:44Z

Modestas: Created page with "L17"

[[Category:Lithuanian - Bhagavad-gita, kokia ji yra|L17]]

Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 16

2017-11-27T06:50:17Z

Modestas: Created page with "L16"

[[Category:Lithuanian - Bhagavad-gita, kokia ji yra|L16]]

Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 15

2017-11-27T06:49:47Z

Modestas: Created page with "L15"

[[Category:Lithuanian - Bhagavad-gita, kokia ji yra|L15]]

Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 14

2017-11-27T06:49:25Z

Modestas: Created page with "L14"

[[Category:Lithuanian - Bhagavad-gita, kokia ji yra|L14]]

Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 13

2017-11-27T06:49:06Z

Modestas: Created page with "L13"

[[Category:Lithuanian - Bhagavad-gita, kokia ji yra|L13]]

LT/BG 18

2017-11-27T06:48:03Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:Lithuanian - Bhagavad-gita, kokia ji yra|L18]]
[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|18]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 17| SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS]] '''[[LT/BG 17|SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS]] - [[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]]''' [[File:Go-next.png|link=Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra| Bhagavad-gītā, kokia ji yra]]</div>

[[File:BG-chapter_next.png|308px|right|link=]]
<br><br>''Prabhupados komentarus galite rasti paspaudę ant teksto nuorodos''<br><br>

'''[[LT/BG 18.1|Tekstas 18.1]]:''' Arjuna tarė: O tvirtaranki, o demono Keśio nugalėtojau, juslių valdove, aš noriu suvokti atsižadėjimo [tyāgos] ir gyvenimo atsižadėjus [sannyāsos] paskirtį.

'''[[LT/BG 18.2|Tekstas 18.2]]:''' Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Atsisakyti veiklos, kurios pagrindas – materialūs troškimai, didžiųjų mokslo vyrų nuomone yra gyvenimas atsižadėjus [sannyāsa]. O visos veiklos rezultatų atsisakymą išmintingieji vadina atsižadėjimu [tyāga].

'''[[LT/BG 18.3|Tekstas 18.3]]:''' Kai kurie mokyti vyrai sako, kad visa karminė veikla ydinga, todėl reikia jos visiškai atsisakyti, o kiti išminčiai tvirtina, kad aukojimo, labdaros ir askezės niekada nedera atsisakyti.

'''[[LT/BG 18.4|Tekstas 18.4]]:''' O geriausias iš Bhāratų, dabar išgirsk Mano galutinę nuomonę apie atsižadėjimą. O tigre tarp žmonių, šventraščiai skelbia, jog atsižadėjimas yra trijų rūšių.

'''[[LT/BG 18.5|Tekstas 18.5]]:''' Nereikia atsisakyti aukojimo, labdaros ir askezės veiksmų – juos privalu atlikti. Nes išties aukų atnašavimas, labdara ir askezė apvalo net ir didžiąsias sielas.

'''[[LT/BG 18.6|Tekstas 18.6]]:''' Tuos veiksmus, o Pṛthos sūnau, reikia atlikti be potraukio, nesitikint atpildo ir iš pareigos. Tokia galutinė Mano nuomonė.

'''[[LT/BG 18.7|Tekstas 18.7]]:''' Nevalia atsisakyti nurodytų pareigų. Kas iliuzijos apimtas atsisako vykdyti nurodytas pareigas, to atsižadėjimas, pasakyta, yra neišmanymo guṇos.

'''[[LT/BG 18.8|Tekstas 18.8]]:''' Kas apleidžia nurodytas pareigas, jei jos vargina, ar bijodamas kūniškų nepatogumų, tas, pasakyta, atsižada veikiamas aistros guṇos. Tokie veiksmai niekada neatves į atsižadėjimo aukštumas.

'''[[LT/BG 18.9|Tekstas 18.9]]:''' O Arjuna, kas atlieka nurodytas pareigas vien todėl, kad jas reikia atlikti, kas atsisako potraukio materialiai veiklai ir veiklos rezultatams, to atsižadėjimas, pasakyta, yra dorybės guṇos.

'''[[LT/BG 18.10|Tekstas 18.10]]:''' Protingas, atsižadėjęs, dorybės guṇos veikiamas žmogus nei jaučia neapykantą nepalankiam darbui, nei turi potraukį palankiam, o dėl paties darbo, tai jam nekyla abejonių.

'''[[LT/BG 18.11|Tekstas 18.11]]:''' Juk išties visiškai atsisakyti veiklos įkūnytai būtybei neįmanoma. Todėl sakoma, jog kas atsižada savo veiklos vaisių, tas iš tiesų yra atsižadėjęs.

'''[[LT/BG 18.12|Tekstas 18.12]]:''' Kas neatsižada, tas po mirties ragauja trijų rūšių veiklos vaisius: geidžiamus, negeidžiamus ir mišrius. O tie, kurie stojo į atsižadėjimo kelią, nepatiria savo veiklos pasekmių nei džiaugsmo, nei kančios forma.

'''[[LT/BG 18.13|Tekstas 18.13]]:''' O tvirtaranki Arjuna, pasak Vedāntos, yra penkios priežastys, kurios lemia bet kokį veiksmą. Sužinoki dabar jas iš Manęs.

'''[[LT/BG 18.14|Tekstas 18.14]]:''' Veiksmo vieta [kūnas], atlikėjas, skirtingos juslės, įvairių rūšių pastangos ir pagaliau Supersiela – tokie yra penki veiksmo faktoriai.

'''[[LT/BG 18.15|Tekstas 18.15]]:''' Ar veiksmas, kurį atlieka žmogus protu, kūnu ir kalba, būtų teisingas, ar neteisingas – jo priežastis visada yra šie penki faktoriai.

'''[[LT/BG 18.16|Tekstas 18.16]]:''' Todėl tas, kuris mano, jog veikia vienas pats, ir neatsižvelgia į tuos penkis faktorius, be abejonės, nėra itin protingas ir nemato tikrosios dalykų esmės.

'''[[LT/BG 18.17|Tekstas 18.17]]:''' Kas nesivadovauja klaidinga savimone, kieno intelektas neprisirišęs, tas ir žudydamas žmones šiame pasaulyje nežudo, o jo veiksmai jo nesupančioja.

'''[[LT/BG 18.18|Tekstas 18.18]]:''' Žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas – trys faktoriai, skatinantys veikti, o juslės, pats darbas ir veikėjas – trys sudedamosios veiksmo dalys.

'''[[LT/BG 18.19|Tekstas 18.19]]:''' Tris materialios gamtos guṇas atitinka trijų rūšių žinojimas, veikla bei jos atlikėjai. Paklausyk, Aš juos apibūdinsiu.

'''[[LT/BG 18.20|Tekstas 18.20]]:''' Žinojimas, kurio dėka viena nedaloma dvasinė esmė matoma visose gyvosiose esybėse, nors jos yra susiskaidžiusios į daugybę formų, žinok, yra dorybės guṇos.

'''[[LT/BG 18.21|Tekstas 18.21]]:''' Žinojimas, kurio dėka atrodo, kad skirtinguose kūnuose yra kitokios gyvosios esybės, žinok, yra aistros guṇos.

'''[[LT/BG 18.22|Tekstas 18.22]]:''' Žinojimas, dėl kurio žmogus prisiriša prie vienos veiklos rūšies kaip visų svarbiausios, neatspindintis tiesos ir labai skurdus, pasakyta, yra tamsos guṇos.

'''[[LT/BG 18.23|Tekstas 18.23]]:''' O veikla, kuri yra reglamentuojama ir atliekama be prisirišimo, meilės ar neapykantos, netrokštant veiklos vaisių sau, pasakyta, yra dorybės guṇos.

'''[[LT/BG 18.24|Tekstas 18.24]]:''' Veikla, atliekama su didelėmis pastangomis patenkinti savo troškimus, kylanti iš klaidingos savimonės, sakoma, yra aistros guṇos.

'''[[LT/BG 18.25|Tekstas 18.25]]:''' Veikla, atliekama iš iliuzijos ir nepaisant šventraščių nurodymų, negalvojant apie tai, kad ateityje ji žada nelaisvę, prievartą, ir kitiems suteiktas kančias, pasakyta, yra neišmanymo guṇos.

'''[[LT/BG 18.26|Tekstas 18.26]]:''' Kas atlieka savo pareigą nesiedamas jos su materialios gamtos guṇomis, užmiršęs klaidingą savimonę, su didžiuliu ryžtu ir įkvėpimu, kas vienodai sutinka ir sėkmę, ir nesėkmę, tas, pasakyta, veikia apimtas dorybės guṇos.

'''[[LT/BG 18.27|Tekstas 18.27]]:''' Kas prisirišęs prie darbo ir darbo vaisių, kas trokšta jais naudotis, yra godus, visada piktavalis, nešvarus, ką blaško džiaugsmas ir liūdesys, tas, pasakyta, veikia apimtas aistros guṇos.

'''[[LT/BG 18.28|Tekstas 18.28]]:''' Tas, kieno visa veikla prieštarauja šventraščių priesakams, kas yra materialistiškas, užsispyręs, apgavikas, greitas įžeisti kitą, kas yra tingus, visada niūrus ir vilkinantis darbus, tas, pasakyta, yra veikėjas, apimtas neišmanymo guṇos.

'''[[LT/BG 18.29|Tekstas 18.29]]:''' O turtų laimėtojau, dabar prašau paklausyk – Aš tau išsamiai apibūdinsiu skirtingas intelekto ir ryžto rūšis, kurios atitinka tris materialios gamtos guṇas.

'''[[LT/BG 18.30|Tekstas 18.30]]:''' O Pṛthos sūnau, intelektas, kai žinai ką daryti ir ko nedaryti, ko verta bijoti ir ko bijoti neverta, kas supančioja ir kas išvaduoja, yra dorybės guṇos.

'''[[LT/BG 18.31|Tekstas 18.31]]:''' O Pṛthos sūnau, intelektas, neskiriantis religijos nuo bedievystės, deramo veiksmo nuo nederamo, yra aistros guṇos.

'''[[LT/BG 18.32|Tekstas 18.32]]:''' Intelektas, bedievystę laikantis religija, o religiją – bedievyste, kuris yra pakerėtas iliuzijos ir apimtas tamsybės, bei visada krypsta klaidinga linkme, o Pārtha, yra neišmanymo guṇos.

'''[[LT/BG 18.33|Tekstas 18.33]]:''' O Pṛthos sūnau, nepalaužiamas ryžtas, kurį nuolat stiprina yogos praktika ir kuris tos praktikos dėka valdo proto, gyvybės oro bei juslių veiklą, yra dorybės guṇos.

'''[[LT/BG 18.34|Tekstas 18.34]]:''' Bet ryžtas, kuris skatina pasisavinti veiklos vaisius religijos, ekonomikos vystymo ar juslinių malonumų srityse, yra aistringos prigimties, o Arjuna.

'''[[LT/BG 18.35|Tekstas 18.35]]:''' Ryžtas, kuris nesiekia toliau sapnų, baimės, sielvarto, niūrumo ir iliuzijos – toks kvailas ryžtas, o Pṛthos sūnau, yra neišmanymo guṇos.

'''[[LT/BG 18.36|Tekstas 18.36]]:''' O geriausias iš Bhāratų, dabar paklausyk, ką pasakysiu apie trijų rūšių laimę, kuria džiaugiasi sąlygota siela ir dėl kurios kartais baigiasi visos jos kančios.

'''[[LT/BG 18.37|Tekstas 18.37]]:''' Kas iš pradžių atrodo nuodai, o pabaigoje – tarytum nektaras, ir kas pažadina žmogų dvasinei savivokai, yra dorybės guṇos laimė.

'''[[LT/BG 18.38|Tekstas 18.38]]:''' Laimė, kuri patiriama, juslėms susilietus su juslių objektais, ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais, pasakyta, yra aistringos prigimties.

'''[[LT/BG 18.39|Tekstas 18.39]]:''' Laimė, kuri akla dvasinei savivokai, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra apgaulė, kuri kyla iš mieguistumo, tingumo ir iliuzijos, yra neišmanymo prigimties.

'''[[LT/BG 18.40|Tekstas 18.40]]:''' Nei žemėje, nei tarp pusdievių aukštesnėse planetų sistemose nėra nė vienos būtybės, laisvos nuo trijų guṇų, kurias pagimdė materiali gamta.

'''[[LT/BG 18.41|Tekstas 18.41]]:''' Brahmanai, kṣatriyai, vaiśyai ir śūdros skiriasi prigimties savybėmis, kurias lemia materialios guṇos, o priešų baudėjau.

'''[[LT/BG 18.42|Tekstas 18.42]]:''' Ramumas, savitvarda, asketiškumas, švarumas, pakantumas, atvirumas, žinojimas, išmintis ir religingumas – prigimties savybės, lemiančios brahmanų veiklą.

'''[[LT/BG 18.43|Tekstas 18.43]]:''' Didvyriškumas, jėga, ryžtas, sumanumas, narsa mūšyje, dosnumas ir siekimas vadovauti – štai prigimties savybės, kurios lemia kṣatriyų veiklą.

'''[[LT/BG 18.44|Tekstas 18.44]]:''' Žemdirbystė, karvių globa, prekyba – tai veikla, būdinga vaiśyų prigimčiai, o śūdrų pašaukimas – tai fizinis darbas ir tarnystė kitiems.

'''[[LT/BG 18.45|Tekstas 18.45]]:''' Pasirinkdamas darbą pagal savo prigimtį kiekvienas žmogus gali tapti tobulas. Dabar paklausyk, Aš pasakysiu, kaip tai daroma.

'''[[LT/BG 18.46|Tekstas 18.46]]:''' Dirbdamas savo darbą, žmogus gali pasiekti tobulumą garbindamas Viešpatį, kuris yra visų būtybių pradžia ir persmelkia viską.

'''[[LT/BG 18.47|Tekstas 18.47]]:''' Geriau netobulai atlikti savo pareigą, negu imtis svetimos, net jeigu ir tobulai ją atliktumei. Pareigos, nurodytos atsižvelgiant į prigimtį, niekada nesukelia atoveikio už nuodėmes.

'''[[LT/BG 18.48|Tekstas 18.48]]:''' Kaip nėra ugnies be dūmų, taip nėra pastangų be trūkumų. Todėl, o Kuntī sūnau, nereikia atsisakyti darbo, kurį lemia prigimtis, net jeigu tas darbas kupinas trūkumų.

'''[[LT/BG 18.49|Tekstas 18.49]]:''' Kas yra susitvardęs ir nesusaistytas, kas abejingas materialiems malonumams, tas atsižadėjimu gali pasiekti aukščiausią tobulumą – laisvę nuo atoveikio.

'''[[LT/BG 18.50|Tekstas 18.50]]:''' O Kuntī sūnau, išgirsk Mano glaustą žinią apie tai, kaip pasiekęs šį tobulumą, elgdamasis taip, kaip nurodysiu, gali pakilti iki aukščiausio tobulumo, aukščiausio žinojimo pakopos – Brahmano.

'''[[LT/BG 18.51-53|Tekstai 18.51-53]]:''' Kas apsivalė intelektu ir ryžtingai valdo protą, atsisakė juslių tenkinimo objektų, potraukio ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, kas mažai valgo, valdo savo kūną, protą bei kalbą, visada skendi transe ir neturi materialių prisirišimų, kas išsivadavo iš klaidingos savimonės, klaidingo noro būti stipresniu, pasipūtimo, geismo, pykčio ir noro kaupti materialius dalykus, kas atsikratė netikro nuosavybės jusmo ir yra nurimęs, tas, be abejonės, yra tinkamas dvasinei savivokai.

'''[[LT/BG 18.54|Tekstas 18.54]]:''' Kas pasiekia tokią transcendentinę padėtį, tas išsyk patiria Aukščiausiąjį Brahmaną ir jį užlieja džiaugsmas. Jis niekada nesisieloja, nieko netrokšta ir yra lygus visoms gyvosioms esybėms. Tokiame būvyje jis pradeda su tyru pasiaukojimu tarnauti Man.

'''[[LT/BG 18.55|Tekstas 18.55]]:''' Pažinti Mane, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tokį, koks Aš esu, galima tik per pasiaukojimo tarnystę. Kai su pasiaukojimu tarnaudamas žmogus visiškai įsisąmonina Mane, jis gali įžengti į Dievo karalystę.

'''[[LT/BG 18.56|Tekstas 18.56]]:''' Visada Mano globojamas tyras bhaktas, nors ir užsiima įvairiausia veikla, Mano malonės dėka pasiekia amžiną ir nenykstančią buveinę.

'''[[LT/BG 18.57|Tekstas 18.57]]:''' Kad ir ką darytum, pasikliauk Manimi ir Mano globa. Taip su pasiaukojimu tarnaudamas, į Mane nukreipk visas mintis.

'''[[LT/BG 18.58|Tekstas 18.58]]:''' Jei visada galvosi apie Mane, Mano malone įveiksi visas sąlygoto gyvenimo kliūtis. Tačiau jei negalvosi apie Mane, bet vadovausiesi klaidinga savimone neklausydamas Manęs – pražūsi.

'''[[LT/BG 18.59|Tekstas 18.59]]:''' Jei nesivadovausi Mano nurodymais ir nesikausi – pasirinksi klaidingą kelią. Pati tavo prigimtis privers dalyvauti kare.

'''[[LT/BG 18.60|Tekstas 18.60]]:''' Iliuzijos užvaldytas, dabar tu nenori klausyti Mano nurodymo. Bet vis tiek turėsi taip pasielgti – privers tavoji prigimtis, o Kuntī sūnau.

'''[[LT/BG 18.61|Tekstas 18.61]]:''' Aukščiausiasis Viešpats yra visų širdyse, o Arjuna. Jis nurodo klajonių kelius visoms gyvosioms esybėms, kurios tūno kūne tarytum mašinoje, pagamintoje iš materialios energijos.

'''[[LT/BG 18.62|Tekstas 18.62]]:''' Atsiduok Jam visiškai, o Bharatos aini. Jo malone tu pasieksi transcendentinę ramybę ir aukščiausią amžiną buveinę.

'''[[LT/BG 18.63|Tekstas 18.63]]:''' Taigi Aš atvėriau tau dar slaptingesnį žinojimą. Gerai apgalvok mano žodžius, o paskui elkis kaip išmanai.

'''[[LT/BG 18.64|Tekstas 18.64]]:''' Esi labai brangus Mano draugas, todėl skelbiu tau Mano aukščiausią pamokymą, visų slaptingiausią žinojimą. Išklausyk Mane, nes kalbu tavo labui.

'''[[LT/BG 18.65|Tekstas 18.65]]:''' Visada galvok apie Mane, tapk Mano bhaktu, garbink Mane ir lenkis Man. Aš pažadu – taip tu tikrai ateisi pas Mane, nes esi labai brangus Mano draugas.

'''[[LT/BG 18.66|Tekstas 18.66]]:''' Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.

'''[[LT/BG 18.67|Tekstas 18.67]]:''' Šio slaptingo žinojimo nereikia atskleisti tam, kuris nėra susilaikęs, nėra Man pasišventęs ir su pasiaukojimu Man netarnauja, o taip pat tam, kuris pavydi Man.

'''[[LT/BG 18.68|Tekstas 18.68]]:''' Tam, kuris šią aukščiausią paslaptį atskleidžia bhaktams, tyra pasiaukojimo tarnystė užtikrinta, ir galiausiai jis grįš pas Mane.

'''[[LT/BG 18.69|Tekstas 18.69]]:''' Nėra Man šiame pasaulyje brangesnio tarno už jį ir niekada nebus.

'''[[LT/BG 18.70|Tekstas 18.70]]:''' Aš skelbiu, kad tas, kuris studijuoja šį šventą mudviejų pokalbį, garbina Mane intelektu.

'''[[LT/BG 18.71|Tekstas 18.71]]:''' Kas klausosi su tikėjimu ir be pavydo, tas išsivaduoja nuo atoveikių už nuodėmes ir pasiekia palankias planetas, kuriose gyvena doringieji.

'''[[LT/BG 18.72|Tekstas 18.72]]:''' O Pṛthos sūnau, o turtų užkariautojau, ar dėmesingai išklausei Mane? Ar išsisklaidė tavo neišmanymas ir iliuzijos?

'''[[LT/BG 18.73|Tekstas 18.73]]:''' Arjuna tarė: Mano brangus neklystantis Kṛṣṇa, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė. Tavo malone man grįžo atmintis. Dabar esu tvirtas ir nedraskomas abejonių. Aš pasiruošęs daryti taip, kaip Tu nurodysi.

'''[[LT/BG 18.74|Tekstas 18.74]]:''' Sañjaya tarė: Tokį girdėjau dviejų didžių sielų – Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį. Tai, ką išgirdau, buvo taip įstabu, kad man šiaušiasi plaukai.

'''[[LT/BG 18.75|Tekstas 18.75]]:''' Vyāsos malone aš išgirdau tą slaptingiausią pokalbį tiesiogiai iš Paties Kṛṣṇos – visų mistinių galių valdovo, kuris asmeniškai kalbėjo su Arjuna.

'''[[LT/BG 18.76|Tekstas 18.76]]:''' O valdove, koks džiaugsmas užlieja mane kaskart, kai atsimenu šį nuostabų šventą Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį, – aš visas imu virpėti.

'''[[LT/BG 18.77|Tekstas 18.77]]:''' O valdove, kaskart, kai prisimenu įstabų Viešpaties Kṛṣṇos pavidalą, mano nuostaba vis didėja ir mano džiaugsmui nėra galo.

'''[[LT/BG 18.78|Tekstas 18.78]]:''' Kur yra Kṛṣṇa, visų mistikų valdovas, ir kur didysis lankininkas Arjuna – ten, be abejonės, bus turtai, pergalė, nepaprasta galia ir dora. Tokia mano nuomonė.

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 17| SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS]] '''[[LT/BG 17|SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS]] - [[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]]''' [[File:Go-next.png|link=Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra| Bhagavad-gītā, kokia ji yra]]</div>

LT/BG 18.78

2017-11-27T06:47:20Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L78]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.77| BG 18.77]] '''[[LT/BG 18.77|BG 18.77]] - [[LT/BG 1.1|BG 1.1]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 1.1| BG 1.1]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 78 ====

<div class="verse">
:''yatra yogeśvaraḥ kṛṣṇo''
:''yatra pārtho dhanur-dharaḥ''
:''tatra śrīr vijayo bhūtir''
:''dhruvā nītir matir mama''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
yatra — kur; yoga-īśvaraḥ — visų mistinių galių valdovas; kṛṣṇaḥ — Viešpats Kṛṣṇa; yatra — kur; pārthaḥ — Pṛthos sūnus; dhanuḥ-dharaḥ — laikantis lanką ir strėles; tatra — ten; śrīḥ — turtai; vijayaḥ — pergalė; bhūtiḥ — ypatinga galia; dhruvā — tikrai; nītiḥ — dora; matiḥ mama — mano nuomone.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kur yra Kṛṣṇa, visų mistikų valdovas, ir kur didysis lankininkas Arjuna – ten, be abejonės, bus turtai, pergalė, nepaprasta galia ir dora. Tokia mano nuomonė.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
„Bhagavad-gītos“ tekstas prasideda Dhṛtarāṣṭros klausimu. Dhṛtarāṣṭra tikėjosi, kad pergalę pasieks jo sūnūs, kurių pusėje kovėsi didieji karžygiai – Bhīṣma, Droṇa ir Karṇa. Jis vylėsi saviškių pergalės. Tačiau nupasakojęs įvykius mūšio lauke, Sañjaya taip prabilo į karalių: „Tu galvoji apie pergalę, o aš manau, kad sėkmė ten, kur yra Kṛṣṇa ir Arjuna.“ Jis tiesiai pareiškė Dhṛtarāṣṭṛai, kad pergalės jam tikėtis neverta. Pergalė neabejotinai laukė Arjunos, nes jo pusėje – Kṛṣṇa. Tai, kad Kṛṣṇa tapo Arjunos vežėju, byloja apie dar vieną Jo vertenybę. Kṛṣṇa kupinas vertenybių, ir viena jų – atsižadėjimas. Yra žinoma daugybė tokio atsižadėjimo pavyzdžių, nes Kṛṣṇa taip pat yra ir labiausiai atsižadėjęs.

Iš tikrųjų kova vyko tarp Duryodhanos ir Yudhiṣṭhiros. Arjuna kovėsi savo vyresniojo brolio Yudhiṣṭhiros pusėje. Yudhiṣṭhiros pergalė buvo neabejotina, nes jo pusėje kovėsi ir Kṛṣṇa, ir Arjuna. Kautynės turėjo nulemti, kas valdys pasaulį, ir Sañjaya išpranašavo, kad valdžia atiteks Yudhiṣṭhirai. Šiame posme išpranašauta ir tai, kad Yudhiṣṭhirą, pelniusį mūšyje pergalę, lydės nepaprasta sėkmė, nes jis ne tik teisus ir dievotas, bet ir griežtų dorovinių principų žmogus, niekada gyvenime nekalbėjęs melo.

Daugelis menkos nuovokos žmonių „Bhagavad-gītą“ laiko dviejų draugų pokalbiu mūšio lauke, tačiau tokia knyga negalėtų būti šventraštis. Kai kas paprieštaraus, esą Kṛṣṇa skatino Arjuną kautis, o tai amoralu, tačiau realią padėtį atskleidžia teiginys: „Bhagavad-gītā“ – tai aukščiausias dorovės kodeksas. Aukščiausią dorovės pamoką išgirstame trisdešimt ketvirtame devinto skyriaus posme: ''man-manā bhava mad-bhaktaḥ''. Reikia tapti Kṛṣṇos bhaktu, o visos religijos esmė – atsiduoti Kṛṣṇai (''sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja''). „Bhagavad-gītos“ pamokos – tai tobulas religijos ir dorovės procesas. Gali būti, kad kiti procesai irgi apvalo ir veda į šį procesą, tačiau galutinis „Bhagavad-gītos“ nurodymas – atsiduoti Kṛṣṇai – yra bet kokios dorovės ir religijos aukščiausia viršūnė. Tokia aštuoniolikto skyriaus išvada.

„Bhagavad-gītā“ rodo, kad dvasinė savivoka filosofinių samprotavimų ir meditacijos pagalba – tai tik vienas kelių, tačiau aukščiausias tobulumas – visiškas atsidavimas Kṛṣṇai. Tokia „Bhagavad-gītos“ mokymo esmė. Reguliuojamų principų pagal socialinio gyvenimo skyrius ir įvairias religines kryptis laikymasis galbūt ir yra slaptingas pažinimo kelias. Nors religiniai ritualai kupini slaptingumo, meditacija ir žinojimo gilinimas – dar slaptingesni. O atsiduoti Kṛṣṇai, pasiaukojamai Jam tarnaujant ir sutelkiant į Jį visas mintis – pats slaptingiausias paliepimas. Tokia aštuoniolikto skyriaus esmė.

Dar vienas dalykas, apie kurį kalbama „Bhagavad-gītoje“: tikroji tiesa – tai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa. Absoliuti Tiesa yra patiriama trimis aspektais: kaip beasmenis Brahmanas, kaip lokalizuota Paramātmā ir galiausiai kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa. Tobulai pažinti Aukščiausiąją Tiesą – vadinasi, tobulai pažinti Kṛṣṇą. Pažinęs Kṛṣṇą žmogus savaime įgyja ir visas kitas žinias. Kṛṣṇa yra transcendentinis, nes Jis visada egzistuoja Savo amžinoje vidinėje galioje. Gyvosios esybės gimsta iš Jo energijos ir yra skirstomos į dvi kategorijas: amžinai sąlygotas ir amžinai išvaduotas. Gyvųjų esybių nesuskaitoma daugybė, ir jos yra laikomos neatskiriamomis Kṛṣṇos dalimis. Materiali energija reiškiasi dvidešimt keturiomis kategorijomis. Kūrinija yra įtakojama amžinojo laiko – ją kuria bei naikina išorinė energija. Kosminis pasaulis, priklausomai nuo to, ar jis gavęs išraišką, ar ne, yra tai matomas, tai vėl nematomas.

„Bhagavad-gītoje“ nagrinėtos penkios svarbiausios temos: Aukščiausiasis Dievo Asmuo, materiali gamta, gyvosios esybės, amžinas laikas ir įvairios veiklos rūšys. Visa tai yra Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, valdžioje. Visi Absoliučios Tiesos aspektai – būtent beasmenis Brahmanas, lokalizuota Paramātma ar bet kuris kitas transcendentinis aspektas, priklauso Aukščiausiojo Dievo Asmens pažinimo kategorijai. Nors iš pirmo žvilgsnio Aukščiausiasis Dievo Asmuo, gyvosios esybės, materiali gamta ir laikas gali atrodyti skirtingi, nieko nėra skirtingo nuo Aukščiausiojo. Kita vertus Aukščiausiasis yra visuomet skirtingas nuo visa ko. Viešpaties Caitanyos filosofija – tai „nesuvokiamos vienovės ir skirtybės tuo pat metu“ filosofija. Ši filosofinė sistema – tai tobulas žinojimas apie Absoliučią Tiesą.

Gyvoji esybė savo pirminiame būvyje yra gryna dvasia. Ji – tarytum Aukščiausiosios Dvasios atomo dydžio dalelė. Todėl Viešpatį Kṛṣṇą galėtume palyginti su saule, o gyvąsias esybes – su šviesa, kurią ji skleidžia. Gyvosios esybės – paribio energija, todėl jos linkusios sueiti į sąlytį arba su materialia, arba su dvasine energija. Kitaip sakant, gyvoji esybė yra tarp dviejų Viešpaties energijų. Ji priklauso Aukščiausiojo Viešpaties aukštesniajai energijai, todėl turi dalinę nepriklausomybę. Teisingai pasinaudojusi savo nepriklausomybe, gyvoji esybė paklūsta tiesioginiam Kṛṣṇos vadovavimui. Taip ji pasiekia savo normalų būvį – atsiduria energijoje, kuri teikia džiaugsmą.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti aštuonioliktąjį, baigiamąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Atsižadėjimo tobulumas“.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.77| BG 18.77]] '''[[LT/BG 18.77|BG 18.77]] - [[LT/BG 1.1|BG 1.1]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 1.1| BG 1.1]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.77

2017-11-27T06:45:56Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L77]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.76| BG 18.76]] '''[[LT/BG 18.76|BG 18.76]] - [[LT/BG 18.78|BG 18.78]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.78| BG 18.78]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 77 ====

<div class="verse">
:''tac ca saṁsmṛtya saṁsmṛtya''
:''rūpam aty-adbhutaṁ hareḥ''
:''vismayo me mahān rājan''
:''hṛṣyāmi ca punaḥ punaḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
tat — tą; ca — taip pat; saṁsmṛtya — prisimenant; saṁsmṛtya — ir prisimenant; rūpam — pavidalą; ati — didžiai; adbhutam — įstabų; hareḥ — Viešpaties Kṛṣṇos; vismayaḥ — nuostaba; me — mano; mahān — didi; rājan — o valdove; hṛṣyāmi — aš džiūgauju; ca — taip pat; punaḥ punaḥ — kaskart iš naujo.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
O valdove, kaskart, kai prisimenu įstabų Viešpaties Kṛṣṇos pavidalą, mano nuostaba vis didėja ir mano džiaugsmui nėra galo.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Pasirodo, Sañjaya Vyāsos malone taip pat regėjo Kṛṣṇos visatos pavidalą, kuris buvo apreikštas Arjunai. Buvo aiškiai pasakyta, kad Viešpats Kṛṣṇa šio pavidalo niekada anksčiau nebuvo apreiškęs. Jis buvo apreikštas tik Arjunai. Vis dėl to, kai Kṛṣṇa Savo visatos pavidalą apreiškė Arjunai, jį išvydo ir dar keli didieji bhaktai. Vyāsa buvo vienas jų. Vyāsa – vienas didžiausių Viešpaties bhaktų ir jis laikomas galinga Kṛṣṇos inkarnacija. Visatos pavidalą Vyāsa atvėrė savo mokiniui Sañjayai. Kaskart, kai Sañjaya prisimindavo įstabų Arjunai apreikštą Kṛṣṇos pavidalą, jį užliedavo nauja džiaugsmo banga.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.76| BG 18.76]] '''[[LT/BG 18.76|BG 18.76]] - [[LT/BG 18.78|BG 18.78]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.78| BG 18.78]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.76

2017-11-27T06:45:27Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L76]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.75| BG 18.75]] '''[[LT/BG 18.75|BG 18.75]] - [[LT/BG 18.77|BG 18.77]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.77| BG 18.77]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 76 ====

<div class="verse">
:''rājan saṁsmṛtya saṁsmṛtya''
:''saṁvādam imam adbhutam''
:''keśavārjunayoḥ puṇyaṁ''
:''hṛṣyāmi ca muhur muhuḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
rājan — o valdove; saṁsmṛtya — prisimindamas; saṁsmṛtya — ir prisimindamas; saṁvādam — pokalbį; imam — tą; adbhutam — nuostabų; keśava — Viešpaties Kṛṣṇos; arjunayoḥ — ir Arjunos; puṇyam — doringą; hṛṣyāmi — aš patiriu malonumą; ca — taip pat; muhuḥ muhuḥ — kaskart iš naujo.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
O valdove, koks džiaugsmas užlieja mane kaskart, kai atsimenu šį nuostabų šventą Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį, – aš visas imu virpėti.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
„Bhagavad-gītos“ suvokimo procesas yra toks transcendentalus, kad kiekvienas, susipažinęs su Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbio turiniu, tampa teisuoliu ir nebegali to pokalbio užmiršti. Tokia yra dvasinio gyvenimo transcendentinė situacija. Kitaip sakant, tas, kuris girdi ''Gītą'' iš teisingo šaltinio, tiesiogiai iš Kṛṣṇos, įgyja visišką Kṛṣṇos sąmonę. Įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus kuo toliau tuo labiau prašviesėja ir gyvena su džiugiu virpuliu, kurį patiria ne kartkartėmis, bet kiekvieną akimirksnį.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.75| BG 18.75]] '''[[LT/BG 18.75|BG 18.75]] - [[LT/BG 18.77|BG 18.77]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.77| BG 18.77]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.75

2017-11-27T06:44:51Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L75]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.74| BG 18.74]] '''[[LT/BG 18.74|BG 18.74]] - [[LT/BG 18.76|BG 18.76]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.76| BG 18.76]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 75 ====

<div class="verse">
:''vyāsa-prasādāc chrutavān''
:''etad guhyam ahaṁ param''
:''yogaṁ yogeśvarāt kṛṣṇāt''
:''sākṣāt kathayataḥ svayam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
vyāsa-prasādāt — Vyāsadevos malone; śrutavān — išgirdau; etat — šį; guhyam — slaptingą; aham — aš; param — aukščiausią; yogam — misticizmą; yoga-īśvarāt — iš visų mistinių galių valdovo; kṛṣṇāt — iš Kṛṣṇos; sākṣāt — tiesiogiai; kathayataḥ — kalbančio; svayam — asmeniškai.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Vyāsos malone aš išgirdau tą slaptingiausią pokalbį tiesiogiai iš Paties Kṛṣṇos – visų mistinių galių valdovo, kuris asmeniškai kalbėjo su Arjuna.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Vyāsa buvo Sañjayos dvasinis mokytojas, ir Sañjaya pripažįsta, jog būtent Vyāsos malone jis suprato Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Tai reiškia, kad Kṛṣṇą reikėtų suvokti ne tiesiogiai, o tarpininkaujant dvasiniam mokytojui. Dvasinis mokytojas – skaidrus tarpininkas, tas tiesa, tačiau patyrimas vis tiek yra tiesioginis. Tokia mokinių sekos paslaptis. Kai dvasinis mokytojas yra ''bona fide'', „Bhagavad-gītą“ galima išgirsti tiesiogiai – kaip ją išgirdo Arjuna. Pasaulyje yra daug mistikų ir ''yogų'', tačiau Kṛṣṇa – visų ''yogos'' sistemų valdovas. „Bhagavad-gītoje“ aiškiai suformuluotas Kṛṣṇos nurodymas – atsiduoti Kṛṣṇai. Kas atsiduoda Kṛṣṇai, tas yra pats didžiausias ''yogas''. Ši mintis patvirtinta ir paskutiniame šešto skyriaus posme.'' Yoginām api sarveṣām''.

Nārada yra tiesioginis Kṛṣṇos mokinys ir Vyāsos dvasinis mokytojas. Todėl Vyāsa yra toks pat ''bona fide'' autoritetas, kaip ir Arjuna, nes jis priklauso mokinių sekai, o štai Sañjaya yra jau tiesioginis Vyāsos mokinys. Todėl Vyāsos malone Sañjayos juslės buvo apvalytos, ir jis galėjo tiesiogiai matyti bei girdėti Kṛṣṇą. Kas tiesiogiai girdi Kṛṣṇą, tas supranta šį slaptingą žinojimą. Tačiau tas, kuris neįsijungia į mokinių seką, negali girdėti Kṛṣṇos, todėl jo žinojimas visada netobulas, bent jau kalbant apie „Bhagavad-gītos“ suvokimą.

„Bhagavad-gītoje“ aiškinamos visos yogos sistemos: ''karma-yoga'', ''jñāna-yoga'', ''bhakti-yoga''. Kṛṣṇa – visų jų valdovas. Arjunai nusišypsojo didžiulė laimė patirti Kṛṣṇą tiesiogiai. Taip pat Vyāsos malone pasisekė ir Sañjayai – jis pats girdėjo Kṛṣṇą. Iš tikrųjų nėra skirtumo, ar žmogus tiesiogiai girdi Kṛṣṇą, ar tiesiogiai girdi, ką Kṛṣṇa sako per ''bona fide'' dvasinį mokytoją, tokį, kaip Vyāsa. Dvasinis mokytojas yra Vyāsadevos atstovas. Todėl pagal vediškąją tradiciją, dvasinio mokytojo gimimo dieną jo mokiniai atlieka ceremoniją, vadinamą Vyāsa-pūja.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.74| BG 18.74]] '''[[LT/BG 18.74|BG 18.74]] - [[LT/BG 18.76|BG 18.76]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.76| BG 18.76]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.74

2017-11-27T06:42:30Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L74]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.73| BG 18.73]] '''[[LT/BG 18.73|BG 18.73]] - [[LT/BG 18.75|BG 18.75]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.75| BG 18.75]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 74 ====

<div class="verse">
:''sañjaya uvāca''
:''ity ahaṁ vāsudevasya''
:''pārthasya ca mahātmanaḥ''
:''saṁvādam imam aśrauṣam''
:''adbhutaṁ roma-harṣaṇam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; iti — tuo būdu; aham — aš; vāsudevasya — Kṛṣṇos; pārthasya — ir Arjunos; ca — taip pat; mahā-ātmanaḥ — didžios sielos; saṁvādam — pokalbį; imam — šį; aśrauṣam — išgirdau; adbhutam — nuostabų; roma-harṣaṇam — nuo kurio plaukai šiaušiasi.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Sañjaya tarė: Tokį girdėjau dviejų didžių sielų – Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį. Tai, ką išgirdau, buvo taip įstabu, kad man šiaušiasi plaukai.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
„Bhagavad-gītos“ pradžioje Dhṛtarāṣṭra klausė savo patarėją Sañjayą: „Kas vyksta Kurukṣetros mūšio lauke?“ Visa, kas ten vyko, buvo apreikšta Sañjayos širdžiai jo dvasinio mokytojo, Vyāsos, malone, ir jis galėjo ištisai atpasakoti mūšio eigą. Tai buvo įstabiausias pokalbis, nes tokio svarbaus pokalbio tarp dviejų didžių sielų dar niekada nėra buvę ir niekada nebus. Įstabus jis buvo tuo, kad Aukščiausiasis Dievo Asmuo pasakojo apie Save ir Savo energijas gyvajai esybei, Arjunai, didžiam Viešpaties bhaktui. Jei mėgindami pažinti Kṛṣṇą seksime Arjunos pėdomis, gyvenime mus lydės laimė ir sėkmė. Sañjaya tai numanė, o kai ėmė suprasti, perpasakojo pokalbį Dhṛtarāṣṭrai. Išvada turėtų būti tokia: kur Kṛṣṇa ir Arjuna – ten pergalė.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.73| BG 18.73]] '''[[LT/BG 18.73|BG 18.73]] - [[LT/BG 18.75|BG 18.75]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.75| BG 18.75]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.73

2017-11-27T06:41:41Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L73]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.72| BG 18.72]] '''[[LT/BG 18.72|BG 18.72]] - [[LT/BG 18.74|BG 18.74]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.74| BG 18.74]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 73 ====

<div class="verse">
:''arjuna uvāca''
:''naṣṭo mohaḥ smṛtir labdhā''
:''tvat-prasādān mayācyuta''
:''sthito ’smi gata-sandehaḥ''
:''kariṣye vacanaṁ tava''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; naṣṭaḥ — išsklaidyta; mohaḥ — iliuzija; smṛtiḥ — atmintis; labdhā — atgauta; tvat-prasādāt — Tavo malone; mayā — mano; acyuta — o neklystantis Kṛṣṇa; sthitaḥ — tvirtas; asmi — aš esu; gata — pranyko; sandehaḥ — visos abejonės; kariṣye — vykdysiu; vacanam — nurodymą; tava — Tavo.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Arjuna tarė: Mano brangus neklystantis Kṛṣṇa, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė. Tavo malone man grįžo atmintis. Dabar esu tvirtas ir nedraskomas abejonių. Aš pasiruošęs daryti taip, kaip Tu nurodysi.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Prigimtinė gyvosios esybės, šiuo atveju – Arjunos, padėtis – veikti vadovaujantis Aukščiausiojo Viešpaties įsakymais. Žmogaus uždavinys – disciplinuoti save. Śrī Caitanya Mahāprabhu sako, kad gyvoji esybė yra amžinas Aukščiausiojo Viešpaties tarnas – tokia jos tikroji padėtis. Kai gyvoji esybė tai užmiršta, ją sąlygoja materiali gamta, o tarnaudama Aukščiausiajam Viešpačiui, ji tampa išvaduotu Viešpaties tarnu. Prigimtinė gyvosios esybės padėtis – būti tarnu. Ji tarnauja arba iliuzinei energijai, ''māyai'', arba Aukščiausiajam Viešpačiui. Jei gyvoji esybė tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui, ji yra savo normalioje būklėje, o jei pasirenka tarnauti iliuzinei, išorinei energijai, be abejonės, patenka nelaisvėn. Apimta iliuzijos gyvoji esybė vergauja materialiame pasaulyje. Ją kausto geismas ir troškimai, ir vis dėlto ji galvoja esanti pasaulio valdovė. Šitai vadinasi iliuzija. Kai žmogus išsivaduoja, iliuzija pradingsta, ir jis savo noru atsiduoda Aukščiausiajam, veikia, vadovaudamasis Jo troškimais. Paskutinė iliuzija, paskutiniai gyvajai esybei paspęsti ''māyos'' spąstai – tvirtinimas, kad ji esanti Dievas. Gyvoji esybė laiko save nebe sąlygota siela, o Dievu. Ji tokia neišmintinga, jog nesuvokia paprasčiausio dalyko: jei ji būtų Dievas, ar ją galėtų apnikti abejonės. Apie tai ji nepagalvoja. Žodžiu, tokie yra paskutiniai iliuzijos spąstai. Iš tikrųjų, išsivaduoti iš iliuzinės energijos – tai pažinti Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, ir sutikti veikti pagal Jo įsakymus.

Šiame posme svarbi reikšmė tenka žodžiui ''moha''. ''Moha'' nurodo tai, kas priešinga žinojimui. Tikrasis žinojimas – tai supratimas, jog kiekviena gyvoji būtybė yra amžinas Viešpaties tarnas, tačiau užuot susitaikiusi su šia savo padėtimi, gyvoji būtybė mano esanti ne tarnas, o materialaus pasaulio valdovas, nes geidžia viešpatauti materialioje gamtoje. Tokia jos iliuzija. Tačiau Viešpaties ar jo tyro bhakto malone tą iliuziją galima nugalėti, ir kai ji išsisklaido, gyvoji esybė sutinka veikti su Kṛṣṇos sąmone.

Būti Kṛṣṇos sąmonės – reiškia vykdyti Kṛṣṇos nurodymus. Apgauta išorinės materialios energijos, sąlygota siela nesupranta, kad Aukščiausiasis Viešpats yra valdovas, kupinas žinojimo ir visa ko savininkas. Jis gali dovanoti Savo bhaktams ką tik panori. Jis yra visų draugas, tačiau bhaktui Jis ypač prielankus. Jis valdo materialią gamtą ir visas gyvąsias esybes, yra neišsenkamo laiko valdovas, kupinas visų turtų ir galybės. Aukščiausiasis Dievo Asmuo gali dovanoti bhaktui net Patį Save. Jo nepažįstantis žmogus yra užkerėtas iliuzijos. Toks žmogus netampa bhaktu ir toliau vergauja ''māyai''. Tačiau Arjuna, išgirdęs „Bhagavad-gītą“ iš Aukščiausiojo Dievo Asmens lūpų, iš karto atsikratė visų iliuzijų. Jis suprato, kad Kṛṣṇa – ne vien jo draugas, bet ir Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jis išties suvokė Kṛṣṇą. Taigi studijuoti „Bhagavad-gītą“ – tai suvokti Kṛṣṇą. Kai žmogus įgyja visišką žinojimą, jis savaime atsiduoda Kṛṣṇai. Todėl Arjuna, supratęs, jog Kṛṣṇa sumanė pristabdyti nereikalingą gyventojų gausėjimą, paklusdamas Kṛṣṇos troškimui sutiko kautis. Jis vėl paėmė į rankas ginklą – strėles ir lanką – ir Aukščiausiojo Dievo Asmens įsakymu pasirengė mūšiui.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.72| BG 18.72]] '''[[LT/BG 18.72|BG 18.72]] - [[LT/BG 18.74|BG 18.74]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.74| BG 18.74]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.72

2017-11-27T06:34:59Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L72]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.71| BG 18.71]] '''[[LT/BG 18.71|BG 18.71]] - [[LT/BG 18.73|BG 18.73]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.73| BG 18.73]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 72 ====

<div class="verse">
:''kaccid etac chrutaṁ pārtha''
:''tvayaikāgreṇa cetasā''
:''kaccid ajñāna-sammohaḥ''
:''praṇaṣṭas te dhanañjaya''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
kaccit — ar; etat — šis; śrutam — išklausytas; pārtha — o Pṛthos sūnau; tvayā — tavo; eka-agreṇa — su didžiausiu dėmesiu; cetasā — proto; kaccit — ar; ajñāna — neišmanymo; sammohaḥ — iliuzija; praṇaṣṭaḥ — išsklaidyta; te — tavo; dhanañjaya — o turtų užkariautojau (Arjuna).
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
O Pṛthos sūnau, o turtų užkariautojau, ar dėmesingai išklausei Mane? Ar išsisklaidė tavo neišmanymas ir iliuzijos?
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Viešpats atliko Arjunos dvasinio mokytojo vaidmenį, tad Jo pareiga buvo pasiteirauti, ar Arjuna teisingai suvokė „Bhagavad-gītos“ esmę. Jei būtų paaiškėję, jog Arjuna jos nesuvokė, Viešpats buvo pasiryžęs dar kartą paaiškinti bet kurį teiginį ar net visą „Bhagavad-gītą“. Iš tikrųjų kiekvienas, kas išgirsta „Bhagavad-gītą“ iš ''bona fide'' dvasinio mokytojo, tokio, kaip Kṛṣṇa, ar iš Jo atstovo, pastebi išsisklaidant savo neišmanymą. „Bhagavad-gītā“ nėra paprasta knyga, jos autorius ne poetas ar beletristas. Ją papasakojo Patsai Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Kiekvienas, kam nusišypso laimė išgirsti „Bhagavad-gītos“ pamokymus iš Kṛṣṇos ar iš Jo ''bona fide'' dvasinio atstovo lūpų, be abejonės, išsivaduos ir išsiverš iš neišmanymo tamsybių.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.71| BG 18.71]] '''[[LT/BG 18.71|BG 18.71]] - [[LT/BG 18.73|BG 18.73]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.73| BG 18.73]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.71

2017-11-27T06:33:57Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L71]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.70| BG 18.70]] '''[[LT/BG 18.70|BG 18.70]] - [[LT/BG 18.72|BG 18.72]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.72| BG 18.72]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 71 ====

<div class="verse">
:''śraddhāvān anasūyaś ca''
:''śṛṇuyād api yo naraḥ''
:''so ’pi muktaḥ śubhā́ lokān''
:''prāpnuyāt puṇya-karmaṇām''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
śraddhā-vān — tikintis; anasūyaḥ — nepavydus; ca — ir; śṛṇuyāt — klausosi; api — tikrai; yaḥ — kuris; naraḥ — žmogus; saḥ — jis; api — taip pat; muktaḥ — išsivadavęs; śubhān — palankias; lokān — planetas; prāpnuyāt — jis pasiekia; puṇya-karmaṇām — doringųjų.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kas klausosi su tikėjimu ir be pavydo, tas išsivaduoja nuo atoveikių už nuodėmes ir pasiekia palankias planetas, kuriose gyvena doringieji.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Šešiasdešimt septintajame šio skyriaus posme Viešpats nedviprasmiškai draudžia persakinėti ''Gītą'' tiems, kas pavydi Kṛṣṇai. Kitaip sakant, „Bhagavad-gītā“ teskirta bhaktams. Tačiau kartais, kai Viešpaties bhaktas skaito viešą paskaitą auditorijoje, ne visi yra bhaktai. Kodėl bhaktai skaito viešas paskaitas? Šis posmas aiškina, kad nors ir ne visi susirinkusieji klausytis paskaitos yra bhaktai, tačiau yra daug žmonių, kurie Kṛṣṇai nepavydi, ir tiki, jog Jis yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jei šie žmonės išgirsta pasakojant apie Jį ''bona fide'' bhaktą, tuoj pat išsivaduoja nuo atoveikio už visas nuodėmes ir po mirties pasiekia planetų sistemą, kurioje gyvena teisieji. Taigi žmogui, net jei jis ir nesistengia tapti tyru bhaktu, pakanka klausytis „Bhagavad-gītos“, ir jis gaus tą patį rezultatą, kokį gautų, jei būtų didelis teisuolis. Taip tyras Viešpaties bhaktas visiems suteikia galimybę išsivaduoti nuo atoveikio už visas nuodėmes ir tapti Viešpaties bhaktais.

Dažniausiai teisieji, kurių neslegia atoveikis už nuodėmes, labai lengvai priima Kṛṣṇos sąmonę. Šiame posme paminėti žodžiai ''puṇya-karmaṇām'' yra labai reikšmingi. Jise nurodo Vedų raštuose aprašytas didžias aukas, tokias, kaip'' aśvamedha-yajña''. Pasiaukojimo tarnystę atliekantys doringi žmonės, kurie dar netapo tyrais bhaktais, gali pasiekti Šiaurinės žvaigždės, arba Dhruvalokos, kurioje viešpatauja Dhruva Mahārāja, planetų sistemą. Dhruva Mahārāja yra didis Viešpaties bhaktas, ir Jam patikėta valdyti ypatinga planeta, vadinama Šiaurine žvaigžde.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.70| BG 18.70]] '''[[LT/BG 18.70|BG 18.70]] - [[LT/BG 18.72|BG 18.72]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.72| BG 18.72]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.70

2017-11-27T06:32:47Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L70]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.69| BG 18.69]] '''[[LT/BG 18.69|BG 18.69]] - [[LT/BG 18.71|BG 18.71]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.71| BG 18.71]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 70 ====

<div class="verse">
:''adhyeṣyate ca ya imaṁ''
:''dharmyaṁ saṁvādam āvayoḥ''
:''jñāna-yajñena tenāham''
:''iṣṭaḥ syām iti me matiḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
adhyeṣyate — studijuos; ca — taip pat; yaḥ — tas, kuris; imam — šį; dharmyam — šventą; saṁvādam — pokalbį; āvayoḥ — mūsų; jñāna — žinojimo; yajñena — atnašavimas; tena — jo; aham — Aš; iṣṭaḥ — garbinamas; syām — būsiu; iti — tokia; me — Mano; matiḥ — nuomonė.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Aš skelbiu, kad tas, kuris studijuoja šį šventą mudviejų pokalbį, garbina Mane intelektu.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.69| BG 18.69]] '''[[LT/BG 18.69|BG 18.69]] - [[LT/BG 18.71|BG 18.71]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.71| BG 18.71]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.69

2017-11-27T06:32:24Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L69]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.68| BG 18.68]] '''[[LT/BG 18.68|BG 18.68]] - [[LT/BG 18.70|BG 18.70]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.70| BG 18.70]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 69 ====

<div class="verse">
:''na ca tasmān manuṣyeṣu''
:''kaścin me priya-kṛttamaḥ''
:''bhavitā na ca me tasmād''
:''anyaḥ priya-taro bhuvi''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
na — nėra; ca — ir; tasmāt — už jį; manuṣyeṣu — tarp žmonių; kaścit — kas nors; me — Man; priya-kṛt-tamaḥ — dar brangesnis; bhavitā — bus; na — nei; ca — ir; me — Man; tasmāt — už jį; anyaḥ — kitas; priya-taraḥ — brangesnis; bhuvi — šiame pasaulyje.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Nėra Man šiame pasaulyje brangesnio tarno už jį ir niekada nebus.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.68| BG 18.68]] '''[[LT/BG 18.68|BG 18.68]] - [[LT/BG 18.70|BG 18.70]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.70| BG 18.70]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.68

2017-11-27T06:32:05Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L68]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.67| BG 18.67]] '''[[LT/BG 18.67|BG 18.67]] - [[LT/BG 18.69|BG 18.69]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.69| BG 18.69]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 68 ====

<div class="verse">
:''ya idaṁ paramaṁ guhyaṁ''
:''mad-bhakteṣv abhidhāsyati''
:''bhaktiṁ mayi parāṁ kṛtvā''
:''mām evaiṣyaty asaṁśayaḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
yaḥ — tas, kuris; idam — šią; paramam — pačią; guhyam — didžiausią paslaptį; mat — Mano; bhakteṣu — bhaktams; abhidhāsyati — aiškina; bhaktim — pasiaukojimo tarnystę; mayi — Man; parām — transcendentinę; kṛtvā — atlikdamas; mām — pas Mane; eva — tikrai; eṣyati — ateina; asaṁśayaḥ — be abejonės.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Tam, kuris šią aukščiausią paslaptį atskleidžia bhaktams, tyra pasiaukojimo tarnystė užtikrinta, ir galiausiai jis grįš pas Mane.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Paprastai patariama aptarti „Bhagavad-gītą“ tiktai su bhaktais, nes nebhaktai nesupras nei Kṛṣṇos, nei „Bhagavad-gītos“. Nepripažįstantieji Kṛṣṇos ir „Bhagavad-gītos“ tokių, kokie jie yra iš tikrųjų, neturėtų kaip jiems patinka aiškinti „Bhagavad-gītos“ ir taip daryti įžeidimus. „Bhagavad-gītą“ reikia aiškinti tiktai tiems, kas pasiruošę pripažinti Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Ši knyga yra skirta tiktai bhaktams, o ne spekuliatyviems filosofams. Tačiau kiekvienas, kuris nuoširdžiai mėgina pateikti „Bhagavad-gītą“ tokią, kokia ji yra, padarys pažangą pasiaukojimo veiklos srityje ir pasieks tyro pasiaukojimo būvį. Tokio tyro pasiaukojimo dėka jis būtinai grįš namo, atgal pas Dievą.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.67| BG 18.67]] '''[[LT/BG 18.67|BG 18.67]] - [[LT/BG 18.69|BG 18.69]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.69| BG 18.69]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.67

2017-11-27T06:31:40Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L67]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.66| BG 18.66]] '''[[LT/BG 18.66|BG 18.66]] - [[LT/BG 18.68|BG 18.68]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.68| BG 18.68]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 67 ====

<div class="verse">
:''idaṁ te nātapaskāya''
:''nābhaktāya kadācana''
:''na cāśuśrūṣave vācyaṁ''
:''na ca māṁ yo ’bhyasūyati''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
idam — tai; te — tavo; na — niekada; atapaskāya — nėra asketiškas; na — niekada; abhaktāya — nebhaktui; kadācana — bet kuriuo metu; na — niekada; ca — taip pat; aśuśrūṣave — tam, kuris neatlieka pasiaukojimo tarnystės; vācyam — turi būti sakoma; na — niekada; ca — taip pat; mām — Man; yaḥ — tas, kuris; abhyasūyati — yra pavydus.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Šio slaptingo žinojimo nereikia atskleisti tam, kuris nėra susilaikęs, nėra Man pasišventęs ir su pasiaukojimu Man netarnauja, o taip pat tam, kuris pavydi Man.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Ši visų slaptingiausio žinojimo dalis neturi būti atskleista tiems, kurie neatliko religinio proceso askezių, kurie niekada nemėgino atlikti Kṛṣṇai skirtos pasiaukojimo tarnystės, nepatarnavo tyram bhaktui, ir ypač tiems, kurie Kṛṣṇą laiko paprasčiausia istorine asmenybe ar pavydi Jam didybės. Kartais net demoniški asmenys, pavydintys Kṛṣṇai ir visiškai kitaip jį garbinantys, imasi savaip aiškinti „Bhagavad-gītą“, siekdami iš to naudos, tačiau tas, kas iš tiesų nori suvokti Kṛṣṇą, tokių komentarų privalo vengti. Tikroji „Bhagavad-gītos“ prasmė juslinių malonumų siekiantiems žmonėms nesuvokiama. Net ir tas, kuris suvaldė savo jusles ir griežtai laikosi Vedų raštų nurodymų, bet nėra Viešpaties bhaktas, negali suprasti Kṛṣṇos. Negali Kṛṣṇos pažinti ir tie, kas dedasi bhaktais, bet neatlieka Kṛṣṇos sąmonės veiklos. Nemažai žmonių pavydi Kṛṣṇai, nes „Bhagavad- gītoje“ Jis paaiškino, kad Jis – Aukščiausiasis ir kad nieko nėra aukščiau Jo ir niekas Jam neprilygsta. Daug kas to pavydi Kṛṣṇai. Tokiems pavyduoliams nereikia persakinėti „Bhagavad-gītos“, nes jie nieko nesupras. Netikintieji negali suprasti „Bhagavad-gītos“ ir Kṛṣṇos. Nesuvokus Kṛṣṇos taip, kaip Jį aiškina autoritetas, tyras bhaktas, nereikėtų net ir mėginti komentuoti „Bhagavad-gītos“.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.66| BG 18.66]] '''[[LT/BG 18.66|BG 18.66]] - [[LT/BG 18.68|BG 18.68]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.68| BG 18.68]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.66

2017-11-27T06:31:07Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L66]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.65| BG 18.65]] '''[[LT/BG 18.65|BG 18.65]] - [[LT/BG 18.67|BG 18.67]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.67| BG 18.67]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 66 ====

<div class="verse">
:''sarva-dharmān parityajya''
:''mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja''
:''ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo''
:''mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
sarva-dharmān — visų atmainų religijas; parityajya — atmesdamas; mām — Man; ekam — vienam; śaraṇam — atsidavimo; vraja — siek; aham — Aš; tvām — tave; sarva — nuo visų; pāpebhyaḥ — atoveikių už nuodėmes; mokṣayiṣyāmi — išvaduosiu; mā — ne; śucaḥ — baiminkis.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Viešpats apibūdino įvairius žinojimo ir religijos procesus: žinias apie Aukščiausiąjį Brahmaną, apie Supersielą, apie įvairius luomus ir socialinio gyvenimo skyrius, papasakojo apie ''sannyāsą'', atsižadėjimą ir neprisirišimą, apie juslių bei proto valdymą, apie meditaciją etc. Jis visapusiškai apibūdino įvairių tipų religijas. O dabar, apibendrindamas „Bhagavad-gītos“ turinį, Viešpats sako, kad Arjuna privalo atmesti visus jam išaiškintus procesus ir tiesiog atsiduoti Kṛṣṇai – tai išgelbės jį nuo atoveikio už visas nuodėmes, nes Viešpats žada Pats jį apsaugoti.

Septintame skyriuje buvo pasakyta, kad garbinti Viešpatį Kṛṣṇą gali tik tas, kuris išsivadavo nuo atoveikio už visas nuodėmes. Gali atrodyti, kad tol, kol neišsivaduoji nuo atoveikio už visas nuodėmes, negalima įsijungti į atsidavimo procesą. Tačiau abejones išsklaido šis posmas: jei kol kas dar neišsivadavai nuo atoveikio už visas nuodėmes, atsidavimo Śrī Kṛṣṇai procese savaime išsivaduosi. Papildomos pastangos, norint išsivaduoti nuo atoveikio už nuodėmes, nėra būtinos. Tereikia neabejojant pripažinti Kṛṣṇą aukščiausiu visų gyvųjų esybių išganytoju, ir su tikėjimu bei meile Jam atsiduoti.

Atsidavimo Kṛṣṇai procesas aprašytas „Hari-bhakti-vilāsoje“ (11.676):

:''ānukūlyasya saṅkalpaḥ''
:''prātikūlyasya varjanam''
:''rakṣiṣyatīti viśvāso''
:''goptṛtve varanaṁ tathā''
:''ātma-nikṣepa-kārpaṇye''
:''ṣaḍ-vidhā śaraṇāgatiḥ''

Pagal pasiaukojimo proceso reikalavimus reikia išpažinti tuos religinius principus, kurie ilgainiui atves prie pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui. Galima vykdyti tam tikras pareigas pagal veiklos pobūdį, priklausomai nuo to, kokiai socialinei grupei priklausai, tačiau veltui darbuojasi tas, kuris vykdydamas pareigas nepriartėja prie Kṛṣṇos sąmonės. Reikia vengti visko, kas neveda į tobulą Kṛṣṇos sąmonės būvį, ir tikėti, kad bet kokiomis aplinkybėmis Kṛṣṇa apsaugos nuo visų sunkumų. Nėra jokio reikalo rūpintis, kaip palaikyti gyvybę – tuo pasirūpins Kṛṣṇa. Mes privalome suvokti savo bejėgiškumą ir vieninteliu gyvenimo pažangos pagrindu laikyti Kṛṣṇą. Kai tik žmogus rimtai atsideda pasiaukojimo tarnystei visiškai suvokdamas Kṛṣṇą, jis tuojau pat nusiplauna visas materialios gamtos nešvarybes. Egzistuoja įvairūs religijos keliai ir apsivalymo būdai, pagrįsti žinojimo gilinimu, meditacija pagal mistinės yogos sistemą etc., tačiau tam, kuris atsiduoda Kṛṣṇai, tiek daug metodų praktikuoti nereikia. Pakanka atsiduoti Kṛṣṇai ir bus išvengta beprasmio laiko švaistymo. Taip greitai pažengiama į priekį ir išsivaduojama nuo atoveikio už visas nuodėmes.

Mus turėtų žavėti nuostabus Kṛṣṇos pavidalas. Aukščiausiąjį Dievo Asmenį vadina „Kṛṣṇa“, nes Jis yra visų patraukliausias. Laimingas tas, kuris susižavėjo kupinu grožio, visų galingiausiu ir visagaliu Kṛṣṇa. Yra įvairių rūšių transcendentalistų: vieni jų ypač žavisi beasmeniu Brahmanu, kitus labiau traukia Supersielos aspektas etc., tačiau tas, kurį traukia asmeniškas Aukščiausiojo Dievo Asmens aspektas ir, visų pirma, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Patsai Kṛṣṇa, yra visų tobuliausias transcendentalistas. Kitaip sakant, sąmoninga pasiaukojimo tarnystė Kṛṣṇai – tai visų slaptingiausia žinojimo dalis, – tokia visos „Bhagavad-gītos“ esmė. Transcendentalistais vadinami tiek ''karma-yogai'' ir filosofai empirikai, tiek mistikai ir bhaktai, tačiau tyras bhaktas – visų geriausias. Labai svarbią reikšmę turi žodžiai ''mā śucaḥ'': „Nebijok, nesvyruok, liaukis nerimavęs.“ Žmogų gali sugluminti tai, kad reikia atmesti visų formų religijas ir tiesiog atsiduoti Kṛṣṇai, tačiau nerimauti nėra pagrindo.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.65| BG 18.65]] '''[[LT/BG 18.65|BG 18.65]] - [[LT/BG 18.67|BG 18.67]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.67| BG 18.67]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.65

2017-11-27T06:28:56Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L65]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.64| BG 18.64]] '''[[LT/BG 18.64|BG 18.64]] - [[LT/BG 18.66|BG 18.66]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.66| BG 18.66]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 65 ====

<div class="verse">
:''man-manā bhava mad-bhakto''
:''mad-yājī māṁ namaskuru''
:''mām evaiṣyasi satyaṁ te''
:''pratijāne priyo ’si me''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
mat-manāḥ — mąstydamas apie Mane; bhava — tapk; mat-bhaktaḥ — Mano bhaktu; mat-yājī — Mano garbintoju; mām — Man; namaskuru — lenkis; mām — pas Mane; eva — tikrai; eṣyasi — tu ateisi; satyam — tikrai; te — tau; pratijāne — Aš pažadu; priyaḥ — brangus; asi — tu esi; me — Man.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Visada galvok apie Mane, tapk Mano bhaktu, garbink Mane ir lenkis Man. Aš pažadu – taip tu tikrai ateisi pas Mane, nes esi labai brangus Mano draugas.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Visų slaptingiausia žinojimo dalis – būtinumas tapti tyru Kṛṣṇos bhaktu, visada galvoti apie Jį ir veikti Jo labui. Nedera būti medituotoju tik dėl vardo. Gyvenimą reikia sutvarkyti taip, kad visada turėtum galimybę mąstyti apie Kṛṣṇą. Visą kasdieninę veiklą reikėtų sieti su Kṛṣṇa ir gyvenimą sutvarkyti taip, kad visas dvidešimt keturias paros valandas negalvotum apie nieką kitą, tik apie Kṛṣṇą. Viešpats pažada, kad kiekvienas tokios tyros Kṛṣṇos sąmonės žmogus tikrai sugrįš į Kṛṣṇos buveinę, kurioje galės su Juo tiesiogiai bendrauti. Ta visų slaptingiausia žinojimo dalis skelbiama Arjunai, nes jis – brangus Kṛṣṇos draugas. Kiekvienas, kuris eina Arjunos keliu, gali tapti brangiu Kṛṣṇos draugu ir pasiekti tą patį tobulumą, kaip ir Arjuna.

Posmo žodžiai pabrėžia, kad reikia sutelkti protą į Kṛṣṇą, dvirankį Jo pavidalą, nuostabaus veido melsvaspalvį jaunuolį su fleita rankose ir povo plunksna plaukuose. Kṛṣṇos apibūdinimų randame „Brahma-saṁhitoje“ ir kituose raštuose. Reikia sutelkti protą į šį pirminį Kṛṣṇos pavidalą ir neblaškyti dėmesio į kitus Viešpaties pavidalus. Viešpats turi daugybę pavidalų: Viṣṇu, Nārāyaṇa, Rāma, Varāha etc., tačiau bhaktas turi sutelkti mintis į tą Viešpaties pavidalą, kuriuo Jis apsireiškė Arjunai. Proto sutelkimas į Kṛṣṇos pavidalą sudaro visų slaptingiausios žinojimo dalies esmę, ir tas žinojimas buvo atskleistas Arjunai, nes Arjuna – brangiausias Kṛṣṇos draugas.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.64| BG 18.64]] '''[[LT/BG 18.64|BG 18.64]] - [[LT/BG 18.66|BG 18.66]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.66| BG 18.66]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.64

2017-11-27T06:28:15Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L64]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.63| BG 18.63]] '''[[LT/BG 18.63|BG 18.63]] - [[LT/BG 18.65|BG 18.65]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.65| BG 18.65]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 64 ====

<div class="verse">
:''sarva-guhyatamaṁ bhūyaḥ''
:''śṛṇu me paramaṁ vacaḥ''
:''iṣṭo ’si me dṛḍham iti''
:''tato vakṣyāmi te hitam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
sarva-guhya-tamam — visų slaptingiausią; bhūyaḥ — vėl; śṛṇu — išgirsk; me — iš Manęs; paramam — aukščiausią; vacaḥ — pamokymą; iṣṭaḥ asi — esi brangus; me — Man; dṛḍham — labai; iti — taip; tataḥ — todėl; vakṣyāmi — Aš kalbu; te — tavo; hitam — labui.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Esi labai brangus Mano draugas, todėl skelbiu tau Mano aukščiausią pamokymą, visų slaptingiausią žinojimą. Išklausyk Mane, nes kalbu tavo labui.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Viešpats perteikė slaptingą žinojimą (žinias apie Brahmaną), o po to dar slaptingesnį (žinias apie Supersielą, kuri yra kiekvieno mūsų širdyje). Dabar jis skelbia pačią slaptingiausią žinojimo dalį: tiesiog atsiduok Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Devinto skyriaus pabaigoje Viešpats pasakė: ''man-manāḥ''– „Visada galvok apie Mane“. Tas pats nurodymas šiame posme pakartojamas, norint pabrėžti „Bhagavad-gītos“ mokymo esmę. Paprastas žmogus šios esmės nesuvokia. Ji atsiveria tik tiems, kurie iš tiesų yra labai brangūs Kṛṣṇai – tyriems Kṛṣṇos bhaktams. Tai pati svarbiausia visų Vedų pamoka. Šis Kṛṣṇos nurodymas yra esminė žinojimo dalis. Todėl Jo pamokymą turi įgyvendinti ne tiktai Arjuna, bet ir visos gyvosios esybės.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.63| BG 18.63]] '''[[LT/BG 18.63|BG 18.63]] - [[LT/BG 18.65|BG 18.65]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.65| BG 18.65]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.63

2017-11-27T06:27:28Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L63]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.62| BG 18.62]] '''[[LT/BG 18.62|BG 18.62]] - [[LT/BG 18.64|BG 18.64]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.64| BG 18.64]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 63 ====

<div class="verse">
:''iti te jñānam ākhyātaṁ''
:''guhyād guhya-taraṁ mayā''
:''vimṛśyaitad aśeṣeṇa''
:''yathecchasi tathā kuru''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
iti — taigi; te — tau; jñānam — žinojimas; ākhyātam — išdėstytas; guhyāt — už slaptingą; guhya-taram — dar slaptingesnis; mayā — Mano; vimṛśya — apsvarstęs; etat — jį; aśeṣeṇa — visiškai; yathā — kaip; icchasi — tu nori; tathā — taip; kuru — elkis.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Taigi Aš atvėriau tau dar slaptingesnį žinojimą. Gerai apgalvok mano žodžius, o paskui elkis kaip išmanai.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Viešpats jau paaiškino Arjunai žinojimą apie ''brahma-bhūtą''. Žmogus, pasiekęs ''brahma-bhūtos'' lygį, visada džiugus; jis niekad nesielvartauja ir nieko netrokšta, nes turi slaptingą žinojimą. Kṛṣṇa atveria ir žinias apie Supersielą, kurios taip pat yra Brahmano žinojimas – žinios apie Brahmaną, tačiau aukštesnio lygio.

Šio posmo žodžiai ''yathecchasi tathā kuru'' – „Elkis kaip nori“ – nurodo, kad Dievas nesuvaržo tos nedidelės nepriklausomybės, kurią turi gyvoji esybė. „Bhagavad-gītoje“ Viešpats visapusiškai išaiškino, kaip pasiekti aukštesnį būties lygį. Geriausias patarimas, kurį gavo Arjuna – atsiduoti Supersielai, esančiai jo paties širdyje. Vadovaudamiesi sveika nuovoka, turime sutikti veikti pagal Supersielos nurodymą. Tai padės nuolatos būti Kṛṣṇos sąmonės, o Kṛṣṇos sąmonė – tai aukščiausia žmogaus gyvenimo tobulumo pakopa. Nurodymą kautis Arjuna išgirsta tiesiogiai iš Dievo Asmens. Gyvosios esybės pačios turėtų būti suinteresuotos atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, nes tai pasitarnautų jų labui, o ne Aukščiausiajam. Prieš atsiduodamas Viešpačiui, kiekvienas gali savarankiškai, kiek leidžia jo intelektas, tą būtinybę apsvarstyti. Tai geriausias būdas Aukščiausiojo Dievo Asmens nurodymams perimti. Tuos nurodymus taip pat perteikia ir dvasinis mokytojas – Kṛṣṇos ''bona fide'' atstovas.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.62| BG 18.62]] '''[[LT/BG 18.62|BG 18.62]] - [[LT/BG 18.64|BG 18.64]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.64| BG 18.64]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.62

2017-11-27T06:26:28Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L62]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.61| BG 18.61]] '''[[LT/BG 18.61|BG 18.61]] - [[LT/BG 18.63|BG 18.63]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.63| BG 18.63]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 62 ====

<div class="verse">
:''tam eva śaraṇaṁ gaccha''
:''sarva-bhāvena bhārata''
:''tat-prasādāt parāṁ śāntiṁ''
:''sthānaṁ prāpsyasi śāśvatam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
tam — Jam; eva — tikrai; śaraṇam gaccha — atsiduok; sarva-bhāvena — visais atžvilgiais; bhārata — o Bharatos sūnau; tat-prasādāt — Jo malone; parām — transcendentinę; śāntim — ramybę; sthānam — buveinę; prāpsyasi — gausi; śāśvatam — amžiną.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Atsiduok Jam visiškai, o Bharatos aini. Jo malone tu pasieksi transcendentinę ramybę ir aukščiausią amžiną buveinę.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Gyvoji esybė turi atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, glūdinčiam kiekvieno širdyje. Tada ji išsigelbės no visų materialios būties negandų. Atsidavusi Viešpačiui ji ne tik išsigelbės nuo visų gyvenimo kančių, bet galų gale pasieks Aukščiausiąjį Dievą. Transcendentinis pasaulis Vedų raštuose („Ṛg Veda“ 1.22.20) aprašomas kaip ''tad viṣṇoḥ paramaṁ padam''. Visa kūrinija – Dievo karalystė, todėl visa, kas materialu, iš tiesų yra dvasiška, tačiau žodžiai ''paramaṁ padam'' nurodo būtent amžiną buveinę, vadinamą dvasiniu dangumi, arba Vaikuṇṭha.

Penkioliktame „Bhagavad-gītos“ skyriuje sakoma:'' sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭaḥ'' – Viešpats glūdi visų mūsų širdyse. Patarimas atsiduoti Supersielai, glūdinčiai širdyje, reiškia atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui – Kṛṣṇai. Arjuna jau pripažino Kṛṣṇą Aukščiausiuoju. Dešimtame skyriuje jis vadino Dievą ''paraṁ brahma paraṁ dhāma''. Arjuna pripažino Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu ir aukščiausia visų gyvųjų esybių buveine, remdamasis ne tik savo asmeniniu patyrimu, bet ir liudijimais tokių didžių autoritetų, kaip Nārada, Asita, Devala ir Vyāsa.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.61| BG 18.61]] '''[[LT/BG 18.61|BG 18.61]] - [[LT/BG 18.63|BG 18.63]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.63| BG 18.63]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.61

2017-11-27T06:25:20Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L61]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.60| BG 18.60]] '''[[LT/BG 18.60|BG 18.60]] - [[LT/BG 18.62|BG 18.62]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.62| BG 18.62]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 61 ====

<div class="verse">
:''īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ''
:''hṛd-deśe ’rjuna tiṣṭhati''
:''bhrāmayan sarva-bhūtāni''
:''yantrārūḍhāni māyayā''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
īśvaraḥ — Aukščiausiasis Viešpats; sarva-bhūtānām — visų gyvųjų esybių; hṛt-deśe — širdyje; arjuna — o Arjuna; tiṣṭhati — gyvena; bhrāmayan — priversdamas keliauti; sarva-bhūtāni — visas gyvąsias esybes; yantra — į mašiną; ārūḍhani — patalpintas; māyayā — materialios energijos kerais.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Aukščiausiasis Viešpats yra visų širdyse, o Arjuna. Jis nurodo klajonių kelius visoms gyvosioms esybėms, kurios tūno kūne tarytum mašinoje, pagamintoje iš materialios energijos.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Arjuna neturėjo aukščiausio žinojimo, ir jo sprendimą kautis ar ne pagimdė ribotas mąstymas. Viešpats Kṛṣṇa nurodė, kad gyvoji būtybė nėra pati sau šeimininkas. Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Patsai Kṛṣṇa, lokalizuotos Supersielos pavidalu glūdi gyvosios būtybės širdyje ir jai vadovauja. Keisdama kūnus, gyvoji esybė užmiršta savo ankstesnius darbus, tačiau Supersiela, pažįstantį ir praeitį, ir dabartį, ir ateitį, yra visų jos veiksmų liudininkė. Todėl visai gyvosios esybės veiklai vadovauja Supersiela. Gyvoji esybė gauna tai, ko nusipelno. Ją nešioja materialus kūnas, kuris yra sukurtas iš materialios energijos, vadovaujant Supersielai. Kai tik gyvoji esybė patenka į kurį nors tam tikro tipo kūną, jai tenka veikti tomis sąlygomis, kurias sukuria tas kūnas. Žmogus, vairuojantis greitą automobilį, važiuoja greičiau už tą, kuris vairuoja mažesnio galingumo mašiną, nors patys vairuotojai – gyvosios esybės – gali būti vienodi. Taip ir Aukščiausiajai Sielai liepus, materiali gamta sukuria kiekvienai gyvajai esybei kūną, kad ši galėtų veikti, kaip norėjo praeityje. Gyvoji esybė nėra nepriklausoma. Nereikia manyti, jog esi nepriklausomas nuo Aukščiausiojo Dievo Asmens. Mes visada Viešpaties valdžioje, todėl mūsų pareiga – atsiduoti Viešpačiui. Kitas posmas tai ir ragina padaryti.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.60| BG 18.60]] '''[[LT/BG 18.60|BG 18.60]] - [[LT/BG 18.62|BG 18.62]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.62| BG 18.62]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.60

2017-11-27T06:24:48Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L60]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.59| BG 18.59]] '''[[LT/BG 18.59|BG 18.59]] - [[LT/BG 18.61|BG 18.61]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.61| BG 18.61]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 60 ====

<div class="verse">
:''svabhāva-jena kaunteya''
:''nibaddhaḥ svena karmaṇā''
:''kartuṁ necchasi yan mohāt''
:''kariṣyasy avaśo ’pi tat''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
svabhāva-jena — kilusios iš tavo prigimties; kaunteya — o Kuntī sūnau; nibaddhaḥ — sąlygotas; svena — savo paties; karmaṇā — veiklos; kartum — atlikti; na — ne; icchasi — nori tu; yat — to, ko; mohāt — dėl iliuzijos; kariṣyasi — atliksi; avaśaḥ — prieš savo valią; api — net; tat — tą.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Iliuzijos užvaldytas, dabar tu nenori klausyti Mano nurodymo. Bet vis tiek turėsi taip pasielgti – privers tavoji prigimtis, o Kuntī sūnau.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Jeigu žmogus atsisako veikti paklusdamas Aukščiausiojo Viešpaties nurodymams, tada jis veikia verčiamas ''guṇų'', kurios jį veikia. Kiekvienas yra veikiamas tam tikro gamtos ''guṇų'' derinio ir jo įtakojamas atlieka veiksmus. Tačiau tas, kuris laisva valia paklūsta Aukščiausiojo Viešpaties vadovavimui, pelno šlovę.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.59| BG 18.59]] '''[[LT/BG 18.59|BG 18.59]] - [[LT/BG 18.61|BG 18.61]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.61| BG 18.61]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.59

2017-11-27T06:23:55Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L59]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.58| BG 18.58]] '''[[LT/BG 18.58|BG 18.58]] - [[LT/BG 18.60|BG 18.60]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.60| BG 18.60]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 59 ====

<div class="verse">
:''yad ahaṅkāram āśritya''
:''na yotsya iti manyase''
:''mithyaiṣa vyavasāyas te''
:''prakṛtis tvāṁ niyokṣyati''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
yat — jeigu; ahaṅkāram — klaidingos savimonės; āśritya — atradęs prieglobstį; na yotsye — aš nekovosiu; iti — šitaip; manyase — tu manai; mithyā eṣaḥ — tai yra netikras; vyavasāyaḥ — ryžtas; te — tavo; prakṛtiḥ — materiali prigimtis; tvām — tave; niyokṣyati — įtrauks į veiklą.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Jei nesivadovausi Mano nurodymais ir nesikausi – pasirinksi klaidingą kelią. Pati tavo prigimtis privers dalyvauti kare.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Arjuna iš prigimties buvo karys –'' kṣatriyas''. Todėl jo priedermė – kova. Tačiau klaidingos savimonės paveiktas jis bijojo, kad nužudęs savo mokytoją, senelį ir draugus, turės atkentėti atoveikį už nuodėmes. Iš esmės Arjuna laikė save savo poelgių lėmėju – tarsi nuo jo priklausytų geri ar blogi veiksmų rezultatai. Jis užmiršo, kad šalia buvo Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris liepė jam kautis. Tai sąlygotos sielos užmaršumo pavyzdys. Aukščiausiasis Dievo Asmuo nurodo, kas yra gera ir kas – bloga. Kiekvienas turi tiesiog veikti su Kṛṣṇos sąmone, nes tik taip galima pasiekti gyvenimo tobulumą. Niekas negali žinoti savo lemties taip gerai, kaip ją žino Aukščiausiasis Viešpats, todėl geriausia – veikti taip, kaip nurodo Aukščiausiasis. Nevalia ignoruoti Aukščiausiojo Dievo Asmens ar Jo atstovo, dvasinio mokytojo, įsakymo. Reikia nesvyruojant vykdyti Aukščiausiojo Dievo Asmens paliepimą – tai apsaugos žmogų bet kuriomis aplinkybėmis.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.58| BG 18.58]] '''[[LT/BG 18.58|BG 18.58]] - [[LT/BG 18.60|BG 18.60]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.60| BG 18.60]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.58

2017-11-27T06:23:09Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L58]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.57| BG 18.57]] '''[[LT/BG 18.57|BG 18.57]] - [[LT/BG 18.59|BG 18.59]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.59| BG 18.59]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 58 ====

<div class="verse">
:''mac-cittaḥ sarva-durgāṇi''
:''mat-prasādāt tariṣyasi''
:''atha cet tvam ahaṅkārān''
:''na śroṣyasi vinaṅkṣyasi''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
mat — Mane; cittaḥ — nukreipęs mintis; sarva — visas; durgāṇi — kliūtis; mat-prasādāt — Mano malone; tariṣyasi — įveiksi; atha — bet; cet — jeigu; tvam — tu; ahaṅkārāt — dėl klaidingos savimonės; na śroṣyasi — nepaklausysi; vinaṅkṣyasi — tu pražūsi.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Jei visada galvosi apie Mane, Mano malone įveiksi visas sąlygoto gyvenimo kliūtis. Tačiau jei negalvosi apie Mane, bet vadovausiesi klaidinga savimone neklausydamas Manęs – pražūsi.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nesistengia be reikalo tenkinti savo gyvenimiškus poreikius. Kvailiai niekada neįstengs suvokti, kaip pasiekti šią laisvę – neturėti rūpesčių. Kas veikia su Kṛṣṇos sąmone, tam Viešpats Kṛṣṇa tampa artimiausiu draugu. Jis nuolat rūpinasi draugo gerove ir paaukoja Save draugui, kuris, norėdamas patenkinti Viešpatį, atsidėjęs darbuojasi dvidešimt keturias valandas per parą. Todėl neturime leisti, kad klaidinga savimonė, kurią pagimdė kūniškoji būties samprata, išvestų mus iš tikrojo kelio. Nereikia klaidingai manyti, kad esame nepavaldūs materialios gamtos ''guṇų'' dėsniams ir turime visišką veikimo laisvę. Žmogus yra griežtų materijos dėsnių valdžioje, tačiau pakanka jam pradėti veikti su Kṛṣṇos sąmone, kai jis išsivaduoja ir jo nebekankina jokios materialios dilemos. Reikia visada atminti, kad tą, kuris nepuoselėja Kṛṣṇos sąmonės, įtraukia materijos sūkurys, ir jis nugrimzta į gimimo ir mirties vandenyną. Nė viena sąlygota siela nežino, kaip iš tikrųjų dera elgtis ir kaip nedera, o štai žmogus, veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, įgyja visišką veikimo laisvę, nes Kṛṣṇa pataria jam iš vidaus, o dvasinis mokytojas Jo patarimus patvirtina.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.57| BG 18.57]] '''[[LT/BG 18.57|BG 18.57]] - [[LT/BG 18.59|BG 18.59]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.59| BG 18.59]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.57

2017-11-27T06:22:40Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L57]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.56| BG 18.56]] '''[[LT/BG 18.56|BG 18.56]] - [[LT/BG 18.58|BG 18.58]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.58| BG 18.58]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 57 ====

<div class="verse">
:''cetasā sarva-karmāṇi''
:''mayi sannyasya mat-paraḥ''
:''buddhi-yogam upāśritya''
:''mac-cittaḥ satataṁ bhava''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
cetasā — intelektu; sarva-karmāṇi — visų rūšių veiklą; mayi — Man; sannyasya — paskirdamas; mat-paraḥ — Mano globojamas; buddhi-yogam — pasiaukojimo veikloje; upāśritya — rasdamas prieglobstį; mat-cittaḥ — įsisąmoninęs Mane; satatam — dvidešimt keturias valandas per parą; bhava — tapk.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kad ir ką darytum, pasikliauk Manimi ir Mano globa. Taip su pasiaukojimu tarnaudamas, į Mane nukreipk visas mintis.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, nesielgia taip, tarsi jis būtų pasaulio šeimininkas. Jis turi elgtis kaip tarnas, vadovaudamasis Aukščiausiojo Viešpaties nurodymais. Tarnas nesielgia kaip panorėjęs, jis daro tai, ką liepia šeimininkas. Tarnas, besidarbuojantis aukščiausiojo šeimininko labui, abejingas ir laimėjimui, ir netekčiai. Jis tiesiog vykdo savo pareigas, būdamas ištikimu Viešpaties įsakymui. Gali kilti toks klausimas: Arjunai vadovavo Pats Kṛṣṇa, o ką daryti, kai Kṛṣṇos nėra šalia? Jeigu elgsimės taip, kaip šioje knygoje moko Kṛṣṇa, ir vykdysime Kṛṣṇos atstovo nurodymus, tuomet irgi pasieksime tokius pačius rezultatus. Šiame posme labai svarbus sanskrito žodis ''mat-paraḥ''. Jis pažymi, kad nėra kito gyvenimo tikslo, kaip veikti su Kṛṣṇos sąmone siekiant patenkinti Kṛṣṇą. Taip veikiant reikia galvoti tik apie Kṛṣṇą: „Šią konkrečią pareigą man patikėjo Pats Kṛṣṇa.“ Taip mes savaime galvosime apie Kṛṣṇą ir pasieksime Kṛṣṇos sąmonės tobulumą. Tačiau vertėtų įsidėmėti, kad tuo atveju, kai pataikaujama savo užgaidoms, savo veiklos rezultatus aukoti Aukščiausiajam Viešpačiui nedera. Tokie veiksmai nėra Kṛṣṇai skirta pasiaukojimo tarnystė. Reikia vadovautis Kṛṣṇos įsakymu – tai labai svarbu. Kṛṣṇos nurodymus gauname per mokinių seką iš ''bona fide'' dvasinio mokytojo, todėl dvasinio mokytojo paliepimą reikia laikyti svarbiausia gyvenimo priederme. Jei žmogus randa ''bona fide'' dvasinį mokytoją ir veikia taip, kaip jis nurodo, jis tikrai įsisąmonins Kṛṣṇą ir pasieks gyvenimo tobulumą.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.56| BG 18.56]] '''[[LT/BG 18.56|BG 18.56]] - [[LT/BG 18.58|BG 18.58]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.58| BG 18.58]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.56

2017-11-27T06:21:42Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L56]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.55| BG 18.55]] '''[[LT/BG 18.55|BG 18.55]] - [[LT/BG 18.57|BG 18.57]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.57| BG 18.57]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 56 ====

<div class="verse">
:''sarva-karmāṇy api sadā''
:''kurvāṇo mad-vyapāśrayaḥ''
:''mat-prasādād avāpnoti''
:''śāśvataṁ padam avyayam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
sarva — įvairiausią; karmāṇi — veiklą; api — nors; sadā — visada; kurvāṇaḥ — atlikdamas; mat-vyapāśrayaḥ — Mano globojamas; mat-prasādāt — Mano malone; avāpnoti — pasiekia; śāśvatam — amžiną; padam — buveinę; avyayam — nenykstamą.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Visada Mano globojamas tyras bhaktas, nors ir užsiima įvairiausia veikla, Mano malonės dėka pasiekia amžiną ir nenykstančią buveinę.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Žodis ''mad-vyapāśrayaḥ'' reiškia Aukščiausiojo Viešpaties globą. Kad visiškai nusiplautų materijos nešvarybes, tyras bhaktas veikia vadovaujamas Aukščiausiojo Viešpaties arba Jo atstovo – dvasinio mokytojo. Tyro bhakto laikas neriboja. Visą savo laiką, dvidešimt keturias paros valandas, jis būna pasinėręs į veiklą, vykdydamas Aukščiausiojo Viešpaties nurodymus. Visa esybe panirusiam į Kṛṣṇos sąmonę bhaktui Viešpats itin maloningas. Nepaisant visų sunkumų, bhaktas galų gale patenka į transcendentinę buveinę – Kṛṣṇaloką. Galimybė ten patekti jam garantuojama – dėl to nėra abejonių. Ši aukščiausioji buveinė nekinta, viskas ten amžina, nenyksta, viskas sklidina žinojimo.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.55| BG 18.55]] '''[[LT/BG 18.55|BG 18.55]] - [[LT/BG 18.57|BG 18.57]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.57| BG 18.57]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.55

2017-11-27T06:21:04Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L55]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.54| BG 18.54]] '''[[LT/BG 18.54|BG 18.54]] - [[LT/BG 18.56|BG 18.56]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.56| BG 18.56]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 55 ====

<div class="verse">
:''bhaktyā mām abhijānāti''
:''yāvān yaś cāsmi tattvataḥ''
:''tato māṁ tattvato jñātvā''
:''viśate tad-anantaram''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
bhaktyā — per tyrą pasiaukojimo tarnystę; mām — Mane; abhijānāti — gali pažinti; yāvān — tiek, kiek; yaḥ ca asmi — koks Aš esu; tattvataḥ — iš tiesų; tataḥ — po to; mām — Mane; tattvataḥ — iš tiesų; jñātvā — pažinęs; viśate — jis įžengia; tat-anantaram — po to.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Pažinti Mane, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tokį, koks Aš esu, galima tik per pasiaukojimo tarnystę. Kai su pasiaukojimu tarnaudamas žmogus visiškai įsisąmonina Mane, jis gali įžengti į Dievo karalystę.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Nebhaktai ir spekuliatyvūs mąstytojai negali pažinti Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, ir Jo pilnutinių skleidinių. Norintis patirti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį turi pradėti tyrai su pasiaukojimu tarnauti Viešpačiui, vadovaujamas tyro bhakto. Antraip tikroji Aukščiausiojo Dievo Asmens prigimtis jam niekada neatsiskleis. „Bhagavad-gītoje“ (7.25) jau buvo pasakyta: ''nāhaṁ prakāśaḥ sarvasya'' – Jis neapsireiškia kiekvienam. Dievui pažinti nepakanka erudicijos, Jo negalima suvokti spekuliatyviais samprotavimais. Tik tas, kuris iš tikrųjų įsisąmonino Kṛṣṇą ir pasiaukojęs tarnauja Jam, supras, kas yra Kṛṣṇa. Mokslo laipsniai šiuo atveju niekuo nepadės.

Kas gerai išmano Kṛṣṇos mokslą, tas gauna teisę įžengti į dvasinę karalystę – Kṛṣṇos buveinę. Tapti Brahmanu – nereiškia prarasti savo identiškumą. Pasiaukojimo tarnystė išlieka ir ''brahma-bhūtos'' lygyje, o pasiaukojimo tarnystei yra būtini Dievas, bhaktai ir pats pasiaukojimo tarnystės procesas. Toks žinojimas niekada, net ir išsivadavus, nepradingsta. Išsivaduoti – tai atsikratyti materialios būties sampratos. Tas pats formų skirtingumas ir individualumas yra ir dvasiniame gyvenime, tačiau tyros Kṛṣṇos sąmonės lygiu. Nereikia klaidingai manyti, kad žodis ''viśate'' – „įžengia į Mane“ – patvirtina ''monistų'' teoriją apie susiliejimą su beasmeniu Brahmanu. Jokiu būdu ne. ''Viśate'' reiškia, kad gyvoji būtybė gali įžengti į Aukščiausiojo Viešpaties buveinę, neprarasdama savos individualybės – kad bendrautų su Juo ir Jam tarnautų. Juk žalias paukštis nutupia žaliame medyje ne susilieti su juo, o paragauti jo vaisių. Impersonalistai paprastai pateikia upės, įtekančios į vandenyną ir susiliejančios su juo, pavyzdį. Tas susiliejimas gali būti didžiausia laimė impersonalistui, tačiau personalistas išsaugo savo individualumą, kaip išsaugo ją vandenyno gyventojai. Panirę į vandenyno gelmes, aptiksime didžiulę daugybę gyvųjų esybių. Nepakanka paviršutiniškai susipažinti su vandenynu, norint jį pilnai pažinti reikia pažinti ir vandenyno gelmių gyventojus.

Tyros pasiaukojimo tarnystės dėka bhaktas suvokia Aukščiausiojo Viešpaties transcendentines savybes, Jo turtus ir galybę, – tokius, kokie jie yra. Vienuoliktame skyriuje nurodyta, kad tai įmanoma tiktai pasiaukojimo tarnystės dėka. Tą patį liudija ir šis posmas. Pažinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir įžengti į Jo karalystę tegalima per pasiaukojimo tarnystę.

Pasiekęs ''brahma-bhūtos'' būvį, arba atsikratęs materialių sampratų, bhaktas pasiaukojimo tarnystę pradeda nuo klausymosi apie Viešpatį. Klausydamiesi apie Aukščiausiąjį Viešpatį, savaime pasiekiame ''brahma-bhūtos'' būvį, ir materialios nešvarybės – godumas ir noras patenkinti jusles – išnyksta. Geismui ir troškimams nykstant bhakto širdyje, jis pajunta didėjantį potraukį tarnauti Viešpačiui, ir tas potraukis padeda jam nusiplauti materijos nešvarybes. Šiame gyvenimo būvyje jis pažįsta Aukščiausiąjį Viešpatį. Taip sakoma ir „Śrīmad-Bhāgatavam“. Išsivadavus bhakti, ar transcendentinė tarnystė, tęsiasi toliau. „Vedānta-sūtra“ (4.1.12) liudija:'' ā-prāyaṇāt tatrāpi hi dṛṣṭam''. Tai reiškia, kad išsivadavus pasiaukojimo tarnystės procesas nenutrūksta. „Śrīmad-Bhāgavatam“ tikrą išsivadavimą pasiaukojimo tarnystėje apibūdina kaip gyvosios esybės identiškumo atgavimą, sugrįžimą į jos prigimtinį būvį. Apie prigimtinę gyvosios esybės padėtį jau buvo kalbėta: kiekviena gyvoji esybė – neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė, todėl jos prigimtinis būvis – tarnauti. Išsivadavus tarnystė nenutrūksta nė akimirkai. Tikrasis išsivadavimas – atsikratyti klaidingų būties sampratų.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.54| BG 18.54]] '''[[LT/BG 18.54|BG 18.54]] - [[LT/BG 18.56|BG 18.56]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.56| BG 18.56]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.54

2017-11-27T06:19:03Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L54]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.51-53| BG 18.51-53]] '''[[LT/BG 18.51-53|BG 18.51-53]] - [[LT/BG 18.55|BG 18.55]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.55| BG 18.55]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 54 ====

<div class="verse">
:''brahma-bhūtaḥ prasannātmā''
:''na śocati na kāṅkṣati''
:''samaḥ sarveṣu bhūteṣu''
:''mad-bhaktiṁ labhate parām''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
brahma-bhūtaḥ — vienovėje su Absoliutu; prasanna-ātmā — kupinas džiaugsmo; na — niekada; śocati — sielojasi; na — niekada; kāṅkṣati — trokšta; samaḥ — lygus; sarveṣu — visoms; bhūteṣu — gyvosioms esybėms; mat-bhaktim — pasiaukojimo tarnystę Man; labhate — pasiekia; parām — transcendenciją.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kas pasiekia tokią transcendentinę padėtį, tas išsyk patiria Aukščiausiąjį Brahmaną ir jį užlieja džiaugsmas. Jis niekada nesisieloja, nieko netrokšta ir yra lygus visoms gyvosioms esybėms. Tokiame būvyje jis pradeda su tyru pasiaukojimu tarnauti Man.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Impersonalistui pasiekti ''brahma-bhūtos'' būvį, susivienyti su Absoliutu – galutinis tikslas. O personalistas, tyras bhaktas, turi žengti dar toliau – atsidėti tyrai pasiaukojimo tarnystei. Taigi žmogus, tyrai ir pasiaukojamai tarnaujantis Aukščiausiajam Viešpačiui, jau yra išvadavimo būvyje, kuris vadinasi ''brahma-bhūta'', arba vienovė su Absoliutu. Nepasiekus vienovės su Aukščiausiuoju, arba Absoliutu, tarnauti Jam neįmanoma. Absoliučiu požiūriu, tarp tarnaujančio ir to, kuriam tarnaujama, skirtumo nėra, ir vis dėlto aukštesne, dvasine, prasme jis egzistuoja.

Materialios būties sampratos požiūriu, veikla siekiant juslinių malonumų sukelia kančias, tačiau absoliučiame pasaulyje tiems, kurie tyrai pasiaukoję tarnauja, kančios nežinomos. Kṛṣṇą įsisąmoninusiam bhaktui nėra dėl ko sielotis ir ko trokšti. Kadangi Dievas yra pilnai sau pakankamas, tai ir gyvoji esybė, tarnaujanti Dievui su Kṛṣṇos sąmone, tampa sau pakankama. Ji tarsi upė, apsivaliusi nuo nešvarių vandenų. Tyras bhaktas negalvoja apie nieką, išskyrus Kṛṣṇą, todėl jis iš prigimties visada laimingas. Jis nesielvartauja praradęs kas materialu ir nesiekia materialios naudos, nes tarnaudamas Viešpačiui jaučia pilnatvę. Tyram bhaktui nereikia jokių materialių džiaugsmų, nes jis žino, kad kiekviena gyvoji esybė, kaip fragmentinė Aukščiausiojo Viešpaties dalelė, yra amžinas Jo tarnas. Materialiame pasaulyje jis nemato ką nors esant aukštesnės arba žemesnės padėties. Bet kokia padėtis materialiame pasaulyje tėra trumpalaikė, o bhakto nedomina vienadieniai, tai atsirandantys, tai išnykstantys dalykai. Ir akmuo, ir auksas jam turi lygią vertę. Toks yra ''brahma-bhūtos'' būvis, ir tyram bhaktui jis labai lengvai pasiekiamas. Šiame būties būvyje mintis apie susiliejimą su Aukščiausiuoju Brahmanu ar savo individualybės sunaikinimą atrodo pragaištinga, pasikėlimo į dangaus karalystę idėja tampa fantasmagorija, o juslės prilygsta gyvatėms su išlaužtais dantimis. Kaip nebaisi gyvatė su išlaužtais dantimis, taip nebaisios ir suvaldytos juslės. Materializmu užsikrėtusiems žmonėms pasaulis kupinas kančių, o bhaktams pasaulis yra beveik toks pat geras, kaip ir Vaikuṇṭha – dvasinis dangus. Didžiausia asmenybė materialioje visatoje bhaktui neatrodo svarbesnė už skruzdę. Pasiekti šį būvį galima Viešpaties Caitanyos, šiame amžiuje mokiusio tyros pasiaukojimo tarnystės, malone.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.51-53| BG 18.51-53]] '''[[LT/BG 18.51-53|BG 18.51-53]] - [[LT/BG 18.55|BG 18.55]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.55| BG 18.55]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.51-53

2017-11-27T06:18:05Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L53]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.50| BG 18.50]] '''[[LT/BG 18.50|BG 18.50]] - [[LT/BG 18.54|BG 18.54]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.54| BG 18.54]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstai 51-53 ====

<div class="verse">
:''buddhyā viśuddhayā yukto''
:''dhṛtyātmānaṁ niyamya ca''
:''śabdādīn viṣayāṁs tyaktvā''
:''rāga-dveṣau vyudasya ca''
:''vivikta-sevī laghv-āśī''
:''yata-vāk-kāya-mānasaḥ''
:''dhyāna-yoga-paro nityaṁ''
:''vairāgyaṁ samupāśritaḥ''
:''ahaṅkāraṁ balaṁ darpaṁ''
:''kāmaṁ krodhaṁ parigraham''
:''vimucya nirmamaḥ śānto''
:''brahma-bhūyāya kalpate''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
buddhyā — intelektu; viśuddhayā — visiškai apvalytu; yuktaḥ — užsiėmęs; dhṛtyā — ryžtu; ātmānam — savąjį „aš“; niyamya — valdo; ca — taip pat; śabda-ādīn — tokių kaip garsas; viṣayān — juslių objektus; tyaktvā — atmeta; rāga — prisirišimą; dveṣau — ir neapykantą; vyudasya — atideda į šalį; ca — taip pat; vivikta-sevī — gyvena nuošalioje vietoje; laghu-āśī — mažai valgo; yata — yra suvaldęs; vāk — kalbą; kāya — kūną; mānasaḥ — ir protą; dhyāna-yoga-paraḥ — skendi transe; nityam — dvidešimt keturias valandas per parą; vairāgyam — atsižadėjime; samupāśritaḥ — randa prieglobstį; ahaṅkāram — iš klaidingos savimonės; balam — netikros jėgos; darpam — netikro išdidumo; kāmam — geismo; krodham — pykčio; parigraham — nuo savininkiškumo; vimucya — išsivadavo; nirmamaḥ — neturi nuosavybės jausmo; śāntaḥ — ramus; brahma-bhūyāya — dvasinei savivokai; kalpate — tinkamas.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kas apsivalė intelektu ir ryžtingai valdo protą, atsisakė juslių tenkinimo objektų, potraukio ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, kas mažai valgo, valdo savo kūną, protą bei kalbą, visada skendi transe ir neturi materialių prisirišimų, kas išsivadavo iš klaidingos savimonės, klaidingo noro būti stipresniu, pasipūtimo, geismo, pykčio ir noro kaupti materialius dalykus, kas atsikratė netikro nuosavybės jusmo ir yra nurimęs, tas, be abejonės, yra tinkamas dvasinei savivokai.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Intelektu apsivalęs žmogus gyvena dorybėje. Taip jis suvaldo protą ir visada skendi transe. Jis neturi potraukio juslių tenkinimo objektams ir veikdamas nepasiduoda potraukiui ar neapykantai. Suprantama, toks atsižadėjęs žmogus labiau linkęs gyventi nuošalioje vietoje. Jis nevalgo daugiau negu reikia ir kontroliuoja kūną bei protą. Jis neturi klaidingos savimonės, nes kūno nelaiko savimi. Jis netrokšta, kad kūnas būtų pamaitintas ir stiprus, ir tam nesiima jokių materialių priemonių. Atsižadėjęs žmogus neturi kūniškos būties sampratos, todėl nėra pasipūtęs. Jis patenkintas viskuo, kas Viešpaties malone tenka jo daliai, ir niekada nepyksta, jei neturi galimybės patirti juslinių malonumų. Nesivaiko jis ir juslių objektų. Visiškai išsilaisvinęs nuo klaidingos savimonės, jis praranda potraukį materialiems daiktams. Tai ir yra Brahmano pažinimo lygis, vadinamas ''brahma-bhūta''. Atsikratęs materialios būties sampratos, jis nurimsta ir tampa nesujaudinamas. Šitai aprašoma „Bhagavad-gītoje“ (2.70):

:''āpūryamāṇam acala-pratiṣṭhaṁ''
:''samudram āpaḥ praviśanti yadvat''
:''tadvat kāmā yaṁ praviśanti sarve''
:''sa śāntim āpnoti na kāma-kāmī''

„Ramybę pasieks tik tas, kurio netrikdo troškimai, – be paliovos plūstantys lyg upės į vandenyną, nuolat pasipildantį vandenimis, bet išliekantį ramų, – o ne tas, kuris stengiasi patenkinti tokius troškimus.“
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.50| BG 18.50]] '''[[LT/BG 18.50|BG 18.50]] - [[LT/BG 18.54|BG 18.54]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.54| BG 18.54]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.50

2017-11-27T06:16:58Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L50]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.49| BG 18.49]] '''[[LT/BG 18.49|BG 18.49]] - [[LT/BG 18.51-53|BG 18.51-53]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.51-53| BG 18.51-53]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 50 ====

<div class="verse">
:''siddhiṁ prāpto yathā brahma''
:''tathāpnoti nibodha me''
:''samāsenaiva kaunteya''
:''niṣṭhā jñānasya yā parā''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
siddhim — tobulumą; prāptaḥ — pasiekęs; yathā — kaip; brahma — Aukščiausiąjį; tathā — taip; āpnoti — pasiekia; nibodha — pasistenk suprasti; me — iš Manęs; samāsena — glaustai; eva — tikrai; kaunteya — o Kuntī sūnau; niṣṭhā — pakopą; jñānasya — žinojimo; yā — kuris; parā — transcendentinis.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
O Kuntī sūnau, išgirsk Mano glaustą žinią apie tai, kaip pasiekęs šį tobulumą, elgdamasis taip, kaip nurodysiu, gali pakilti iki aukščiausio tobulumo, aukščiausio žinojimo pakopos – Brahmano.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Viešpats aiškina Arjunai, kad pakanka atlikti pareigas pagal veiklos pobūdį, skiriant jas Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, ir bus pasiekta aukščiausio tobulumo pakopa. Aukščiausias Brahmano būvis pasiekiamas atsižadėjus savo darbo rezultatų vardan Aukščiausiojo Viešpaties patenkinimo. Toks yra dvasinės savivokos kelias. Tikrasis žinojimo tobulumas – pasiekti gryną Kṛṣṇos sąmonę. Tai aprašyta tolesniuose posmuose.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.49| BG 18.49]] '''[[LT/BG 18.49|BG 18.49]] - [[LT/BG 18.51-53|BG 18.51-53]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.51-53| BG 18.51-53]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.49

2017-11-27T06:16:23Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L49]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.48| BG 18.48]] '''[[LT/BG 18.48|BG 18.48]] - [[LT/BG 18.50|BG 18.50]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.50| BG 18.50]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 49 ====

<div class="verse">
:''asakta-buddhiḥ sarvatra''
:''jitātmā vigata-spṛhaḥ''
:''naiṣkarmya-siddhiṁ paramāṁ''
:''sannyāsenādhigacchati''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
asakta-buddhiḥ — su intelektu, neturinčiu prisirišimo; sarvatra — visuomet; jita-ātmā — valdantis protą; vigata-spṛhaḥ — be materialių troškimų; naiṣkarmya-siddhim — tobulumą, kai nėra atoveikio; paramām — aukščiausią; sannyāsena — gyvendamas atsižadėjimu; adhigacchati — pasiekia.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kas yra susitvardęs ir nesusaistytas, kas abejingas materialiems malonumams, tas atsižadėjimu gali pasiekti aukščiausią tobulumą – laisvę nuo atoveikio.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Tikrasis atsižadėjimas – tai nuolat prisiminti, kad esi neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė, taigi neturi teisės naudotis savo darbo rezultatais. Jei jau esame neatskiriamos Aukščiausiojo Viešpaties dalelės, mūsų darbo rezultatais turėtų džiaugtis Aukščiausiasis Viešpats. Tokia tikroji Kṛṣṇos sąmonė. Tas, kuris veikia įsisąmoninęs Kṛṣṇą, yra tikras ''sannyāsis'' – atsižadėjęs pasaulio. Taip mąstydamas, žmogus jaučia pasitenkinimą, nes iš tikrųjų veikia Aukščiausiojo labui. Todėl jis nelinksta prie to, kas materialu. Jam tampa įprasta negeisti jokios kitos laimės, išskyrus transcendentinę – tą, kuri patiriama tarnaujant Viešpačiui. Yra manoma, kad'' sannyāsis'' laisvas nuo atoveikio už savo praeities veiklą, tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus tą patį tobulumą pasiekia savaime, netgi neduodamas vadinamųjų atsižadėjimo įžadų. Tokia dvasios būsena vadinasi'' yogārūḍha'', arba'' yogos'' tobulybė. Kaip patvirtinta trečiame „Bhagavad-gītos“ skyriuje: ''yas tv ātma-ratir eva syāt'' – kas patenkintas vidujai, tas nebijo jokio atoveikio už savo veiklą.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.48| BG 18.48]] '''[[LT/BG 18.48|BG 18.48]] - [[LT/BG 18.50|BG 18.50]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.50| BG 18.50]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.48

2017-11-27T06:15:28Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L48]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.47| BG 18.47]] '''[[LT/BG 18.47|BG 18.47]] - [[LT/BG 18.49|BG 18.49]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.49| BG 18.49]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 48 ====

<div class="verse">
:''saha-jaṁ karma kaunteya''
:''sa-doṣam api na tyajet''
:''sarvārambhā hi doṣeṇa''
:''dhūmenāgnir ivāvṛtāḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
saha-jam — gimusio sykiu; karma — darbo; kaunteya — o Kuntī sūnau; sa-doṣam — su trūkumais; api — nors; na — niekada; tyajet — derėtų atsisakyti; sarva-ārambhāḥ — bet koks sumanymas; hi — tikrai; doṣeṇa — trūkumais; dhūmena — dūmais; agniḥ — ugnis; iva — lyg; āvṛtāḥ — apgaubta.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kaip nėra ugnies be dūmų, taip nėra pastangų be trūkumų. Todėl, o Kuntī sūnau, nereikia atsisakyti darbo, kurį lemia prigimtis, net jeigu tas darbas kupinas trūkumų.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Sąlygotame gyvenime bet kokį darbą užteršia materialios gamtos ''gunos''. Brahmanas, ir tas, turi atnašauti aukas, kurios reikalauja žudyti gyvulį. ''Kṣatriyas'', kad ir koks doringas, privalo kautis su priešais. Tai neišvengiama. Netgi doriausias pirklys kartais priverstas nuslėpti savo pajamas ar prekiauti juodojoje rinkoje, kad nenukentėtų verslas. Tai būtina, ir niekas to neišvengs. O'' śūdra'', net kai jo šeimininkas nedoras, privalo vykdyti šeimininko paliepimus, nors šiaip jau to daryti ir nevertėtų. Nepaisant šių negerovių, reikia toliau atlikti savo nurodytas pareigas, nes jos prigimtos.

Posmas pateikia puikų pavyzdį: ugnis gryna, bet ir ji su dūmais. Vis dėlto dūmai ugnies nesuteršia. Nors ugnis leidžia dūmus, ji vis tiek laikoma pačiu tyriausiu materialiu pradmeniu. Tarkim, ''kṣatriyas'' nutarė atsisakyti savo darbo ir imtis brahmano pareigų, tačiau jis negali būti tikras, kad ir šiuo atveju neturės nemalonių pareigų. Taigi materialiame pasaulyje nėra nieko, ko visiškai nebūtų palietusios materialios gamtos nešvarybės. Ugnies ir dūmų pavyzdys šiuo atveju labai vykęs. Kartais, kai žiemą ištraukiame iš ugnies įkaitintą akmenį, dūmai griaužia akis ir dirgina šnerves, tačiau mes ištveriame tuos nemalonius pojūčius, nes be ugnies negalime išsiversti. Taip ir žmogus neturėtų kratytis prigimtinių pareigų dėl to, kad jos turi tam tikrų nemalonių momentų. Priešingai, reikia būti kupinam ryžto tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui, atliekant savo pareigas su Kṛṣṇos sąmone. Tai tobulumas. Jei tam tikros rūšies veikla skiriama Aukščiausiajam Viešpačiui patenkinti, visi trūkumai, būdingi tai veiklai, išnyksta. Kai pasiaukojimo tarnystė apvalo veiklos rezultatus, įgaunamas tobulas regėjimas – išvystamas savasis „aš“. O tai ir yra dvasinė savivoka.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.47| BG 18.47]] '''[[LT/BG 18.47|BG 18.47]] - [[LT/BG 18.49|BG 18.49]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.49| BG 18.49]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.47

2017-11-27T06:14:17Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L47]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.46| BG 18.46]] '''[[LT/BG 18.46|BG 18.46]] - [[LT/BG 18.48|BG 18.48]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.48| BG 18.48]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 47 ====

<div class="verse">
:''śreyān sva-dharmo viguṇaḥ''
:''para-dharmāt sv-anuṣṭhitāt''
:''svabhāva-niyataṁ karma''
:''kurvan nāpnoti kilbiṣam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
śreyān — geriau; sva-dharmaḥ — savo pareiga; viguṇaḥ — netobulai atlikta; para-dharmāt — nei svetima pareiga; su-anuṣṭhitāt — tobulai atlikta; svabhāva-niyatam — savai prigimčiai nurodytą; karma — darbą; kurvan — atliekantis; na — niekada; āpnoti — gauna; kilbiṣam — atoveikį už nuodėmes.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Geriau netobulai atlikti savo pareigą, negu imtis svetimos, net jeigu ir tobulai ją atliktumei. Pareigos, nurodytos atsižvelgiant į prigimtį, niekada nesukelia atoveikio už nuodėmes.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
„Bhagavad-gītoje“ nurodytos pareigos pagal veiklos pobūdį. Kaip jau kalbėta ankstesniuose posmuose, brahmanų, ''kṣatriyų, vaiśyų'' ir'' śūdrų ''pareigos yra nurodomos pagal tą gamtos guṇą, kuri juos įtakoja. Nereikia imtis svetimų pareigų. Žmogus, iš prigimties linkstąs prie ''śūdros'' darbo, neturėtų dėtis brahmanu, net jeigu jis gimė brahmano šeimoje. Reikia dirbti tą darbą, kuris atitinka prigimtį. Nė vienas darbas nėra gėdingas, jeigu jį atliekame, stengdamiesi pasitarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Pagal veiklos pobūdį brahmano pareigos, be abejonės, yra dorybės'' guṇos'', tačiau jei žmogaus prigimtis nėra dorybės ''guṇos'', jis neturėtų imituoti brahmano ir atlikti jo pareigą. ''Kṣatriyui'', ar valdytojui, tenka nemaža nemalonių pareigų: kad nukautų priešus, jis turi griebtis smurto, o siekdamas diplomatinių tikslų kartais priverstas meluoti. Prievarta ir dviveidiškumas neišvengiami politikoje, tačiau ''kṣatriyui'' nedera atsisakyti savo pareigų ir stengtis atlikti brahmano pareigas.

Visada turime veikti taip, kad patenkintume Aukščiausiąjį Viešpatį. Pavyzdžiui, Arjuna buvo ''kṣatriyas''. Jis svyravo – kautis su priešu, ar ne. Tačiau jei kovojame dėl Kṛṣṇos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, bijoti, kad patirsime nuopuolį, nėra pagrindo. Komercinės veiklos srityje pirkliui irgi kartais tenka apgaudinėti, kad gautų pelno, nes neapgavęs pelno negausi. Kartais pirklys sako: „Mano mielas pirkėjau, aš neketinu pasipelnyti jūsų sąskaita“, tačiau visi žinome, kad pirklys, nieko nepelnydamas iš prekybos, nepragyventų. Taigi pirklio žodžius, kad jis neketina pasipelnyti mūsų sąskaita, tereikia suprasti kaip paprasčiausią gudrybę. Tačiau pirklys neturėtų manyti, kad privalo imtis brahmano pareigų, atsisakydamas savo profesijos, esą jis dėl savo veiklos pobūdžio priverstas meluoti. Tai nerekomenduojama. Jei savo darbu tarnauji Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, neturi reikšmės, kas tu – ''kṣatriyas'','' vaiśyas'' ar ''śūdra''. Netgi brahmanams, atliekantiems įvairiausius aukų atnašavimus, kartais tenka žudyti gyvulius, nes kartais juos reikia atnašauti kaip auką. Taip ir savo pareigą atliekantis ''kṣatriyas'' nužudydamas priešą neužsitraukia nuodėmės. Trečiame skyriuje visa tai buvo ryškiai ir išsamiai nušviesta. Reikia dirbti vardan Yajños, ar Viṣṇu, Aukščiausiojo Dievo Asmens. Bet koks darbas dėl asmeninio malonumo yra vergijos priežastis. Taigi kiekvienas žmogus turi imtis veiklos, kurią nulemia jį užvaldžiusi gamtos ''guṇa'', ir dirbti teturėdamas vienintelį tikslą – tarnauti aukščiausiajam Aukščiausiojo Viešpaties reikalui.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.46| BG 18.46]] '''[[LT/BG 18.46|BG 18.46]] - [[LT/BG 18.48|BG 18.48]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.48| BG 18.48]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.46

2017-11-27T06:11:48Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L46]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.45| BG 18.45]] '''[[LT/BG 18.45|BG 18.45]] - [[LT/BG 18.47|BG 18.47]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.47| BG 18.47]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 46 ====

<div class="verse">
:''yataḥ pravṛttir bhūtānāṁ''
:''yena sarvam idaṁ tatam''
:''sva-karmaṇā tam abhyarcya''
:''siddhiṁ vindati mānavaḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
yataḥ — iš kurio; pravṛttiḥ — kilmė; bhūtānām — visų gyvųjų esybių; yena — kurio; sarvam — visas; idam — šis; tatam — yra persmelktas; sva-karmaṇā — atlikdamas savo pareigas; tam — Jį; abhyarcya — garbindamas; siddhim — tobulumą; vindati — pasiekia; mānavaḥ — žmogus.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Dirbdamas savo darbą, žmogus gali pasiekti tobulumą garbindamas Viešpatį, kuris yra visų būtybių pradžia ir persmelkia viską.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Kaip jau buvo nurodyta penkioliktame skyriuje, visos gyvosios būtybės yra fragmentinės Aukščiausiojo Viešpaties dalelės. Taigi Aukščiausiasis Viešpats yra visų gyvųjų esybių pradžia. Tai yra patvirtinama ir „Vedānta-sūtroje“:'' janmādy asya yataḥ''. Todėl Aukščiausiasis Viešpats – kiekvienos gyvosios esybės gyvybės pradžia, ir, kaip pasakyta septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje, Aukščiausiasis Viešpats dviem Savo energijomis (išorine bei vidine) persmelkia viską. Todėl Aukščiausiąjį Viešpatį reikia garbinti drauge su Jo energijomis. Paprastai bhaktai'' vaiṣṇavai'' garbina Aukščiausiąjį Viešpatį drauge su Jo vidine energija. Išorinė Viešpaties energija – tai iškreiptas Jo vidinės energijos atspindys. Išorinė energija yra fonas, tačiau per Savo pilnutinio skleidinio ekspansiją, Paramātmą, Aukščiausiasis Viešpats glūdi visur. Jis yra visų pusdievių, žmonių ir gyvūnų Supersiela, visur esantis. Todėl kiekvienas turime žinoti, kad mūsų pareiga – tarnauti Aukščiausiajam, nes esame neatskiriamos Aukščiausiojo Viešpaties dalelės. Visi turime su pasiaukojimu tarnauti Viešpačiui Kṛṣṇai visuomet jį prisimindami – taip patariama šiame posme.

Reikia galvoti, kad konkretų darbą mums skiria Hṛṣīkeśa, juslių valdovas. Savo darbo rezultus turime panaudoti tam, kad garbinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Śrī Kṛṣṇą. Visada taip mąstantis ir Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus Viešpaties malone viską suvokia. Tatai – gyvenimo tobulybė. Viešpats sako „Bhagavad-gītoje“ (12.7):'' teṣām ahaṁ samuddhartā''. Aukščiausiasis Viešpats Pats rūpinasi kaip išgelbėti tokį bhaktą. Tai yra aukščiausia gyvenimo tobulybė. Kokį darbą bedirbtum – jei tarnauji Aukščiausiajam Viešpačiui, pasieksi aukščiausią tobulumą.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.45| BG 18.45]] '''[[LT/BG 18.45|BG 18.45]] - [[LT/BG 18.47|BG 18.47]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.47| BG 18.47]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.45

2017-11-27T06:10:26Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L45]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.44| BG 18.44]] '''[[LT/BG 18.44|BG 18.44]] - [[LT/BG 18.46|BG 18.46]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.46| BG 18.46]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 45 ====

<div class="verse">
:''sve sve karmaṇy abhirataḥ''
:''saṁsiddhiṁ labhate naraḥ''
:''sva-karma-nirataḥ siddhiṁ''
:''yathā vindati tac chṛṇu''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
sve sve — kiekvienas savo; karmaṇi — darbu; abhirataḥ — užsiimdamas; saṁsiddhim — tobulumą; lobhate — pasiekia; naraḥ — žmogus; sva-karma — savo pareigą; nirataḥ — atlikdamas; siddhim — tobulumą; yathā — kaip; vindati — pasiekia; tat — tai; śṛṇu — paklausyk.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Pasirinkdamas darbą pagal savo prigimtį kiekvienas žmogus gali tapti tobulas. Dabar paklausyk, Aš pasakysiu, kaip tai daroma.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.44| BG 18.44]] '''[[LT/BG 18.44|BG 18.44]] - [[LT/BG 18.46|BG 18.46]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.46| BG 18.46]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.44

2017-11-27T06:10:08Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L44]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.43| BG 18.43]] '''[[LT/BG 18.43|BG 18.43]] - [[LT/BG 18.45|BG 18.45]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.45| BG 18.45]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 44 ====

<div class="verse">
:''kṛṣi-go-rakṣya-vāṇijyaṁ''
:''vaiśya-karma svabhāva-jam''
:''paricaryātmakaṁ karma''
:''śūdrasyāpi svabhāva-jam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
kṛṣi — žemdirbystė; go — karvių; rakṣya — globa; vāṇijyam — prekyba; vaiśya — vaiśyai; karma — pareiga; svabhāva-jam — gimusi iš jo prigimties; paricaryā — tarnystė; ātmakam — kurio; karma — pareiga; śūdrasya — śūdros; api — taip pat; svabhāva-jam — gimusi iš jo prigimties.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Žemdirbystė, karvių globa, prekyba – tai veikla, būdinga vaiśyų prigimčiai, o śūdrų pašaukimas – tai fizinis darbas ir tarnystė kitiems.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.43| BG 18.43]] '''[[LT/BG 18.43|BG 18.43]] - [[LT/BG 18.45|BG 18.45]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.45| BG 18.45]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.43

2017-11-27T06:09:40Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L43]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.42| BG 18.42]] '''[[LT/BG 18.42|BG 18.42]] - [[LT/BG 18.44|BG 18.44]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.44| BG 18.44]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 43 ====

<div class="verse">
:''śauryaṁ tejo dhṛtir dākṣyaṁ''
:''yuddhe cāpy apalāyanam''
:''dānam īśvara-bhāvaś ca''
:''kṣātraṁ karma svabhāva-jam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
śauryam — didvyriškumas; tejaḥ — jėga; dhṛtiḥ — ryžtas; dākṣyam — sumanumas; yuddhe — mūšyje; ca — ir; api — taip pat; apalāyanam — narsa; dānam — dosnumas; īśvara — siekiančio vadovauti; bhāvaḥ — prigimtis; ca — ir; kṣātram — kṣatriyos; karma — pareiga; svabhāva-jam — gimusi iš jo prigimties.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Didvyriškumas, jėga, ryžtas, sumanumas, narsa mūšyje, dosnumas ir siekimas vadovauti – štai prigimties savybės, kurios lemia kṣatriyų veiklą.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.42| BG 18.42]] '''[[LT/BG 18.42|BG 18.42]] - [[LT/BG 18.44|BG 18.44]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.44| BG 18.44]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.42

2017-11-27T06:09:16Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L42]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.41| BG 18.41]] '''[[LT/BG 18.41|BG 18.41]] - [[LT/BG 18.43|BG 18.43]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.43| BG 18.43]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 42 ====

<div class="verse">
:''śamo damas tapaḥ śaucaṁ''
:''kṣāntir ārjavam eva ca''
:''jñānaṁ vijñānam āstikyaṁ''
:''brahma-karma svabhāva-jam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
śamaḥ — ramumas; damaḥ — savitvarda; tapaḥ — asketiškumas; śaucam — švarumas; kṣāntiḥ — pakantumas; ārjavam — tiesumas, atvirumas; eva — tikrai; ca — ir; jñānam — žinojimas; vijñānam — išmintis; āstikyam — religingumas; brahma — brahmano; karma — pareiga; svabhāva-jam — jo prigimties pagimdyta.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Ramumas, savitvarda, asketiškumas, švarumas, pakantumas, atvirumas, žinojimas, išmintis ir religingumas – prigimties savybės, lemiančios brahmanų veiklą.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.41| BG 18.41]] '''[[LT/BG 18.41|BG 18.41]] - [[LT/BG 18.43|BG 18.43]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.43| BG 18.43]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.41

2017-11-27T06:08:55Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L41]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.40| BG 18.40]] '''[[LT/BG 18.40|BG 18.40]] - [[LT/BG 18.42|BG 18.42]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.42| BG 18.42]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 41 ====

<div class="verse">
:''brāhmaṇa-kṣatriya-viśāṁ''
:''śūdrāṇāṁ ca paran-tapa''
:''karmāṇi pravibhaktāni''
:''svabhāva-prabhavair guṇaiḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
brāhmaṇa — brahmanų; kṣatriya — kṣatriyų; viśām — vaiśyų; śūdrāṇām — śūdrų; ca — ir; parantapa — o priešų baudėjau; karmāṇi — veikla; pravibhaktāni — yra padalinta; svabhāva — iš jų prigimties; prabhavaiḥ — gimusias; guṇaiḥ — pagal materialios gamtos guṇas.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Brahmanai, kṣatriyai, vaiśyai ir śūdros skiriasi prigimties savybėmis, kurias lemia materialios guṇos, o priešų baudėjau.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.40| BG 18.40]] '''[[LT/BG 18.40|BG 18.40]] - [[LT/BG 18.42|BG 18.42]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.42| BG 18.42]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.40

2017-11-27T06:08:16Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L40]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.39| BG 18.39]] '''[[LT/BG 18.39|BG 18.39]] - [[LT/BG 18.41|BG 18.41]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.41| BG 18.41]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 40 ====

<div class="verse">
:''na tad asti pṛthivyāṁ vā''
:''divi deveṣu vā punaḥ''
:''sattvaṁ prakṛti-jair muktaṁ''
:''yad ebhiḥ syāt tribhir guṇaiḥ''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
na — ne; tat — ta; asti — egzistuoja; pṛthivyām — žemėje; vā — ar; divi — aukštesnėse planetų sistemose; deveṣu — tarp pusdievių; vā — arba; punaḥ — vėlgi; sattvam — būtis; prakṛti-jaiḥ — gimusių iš materialios gamtos; muktam — išsivadavusi; yat — kuri; ebhiḥ — iš jų įtakos; syāt — yra; tribhiḥ — trijų; guṇaiḥ — materialios gamtos guṇų.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Nei žemėje, nei tarp pusdievių aukštesnėse planetų sistemose nėra nė vienos būtybės, laisvos nuo trijų guṇų, kurias pagimdė materiali gamta.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Šiame posme Viešpats apibendrina bendrą trijų materialios gamtos ''guṇų'' įtaką visai visatai.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.39| BG 18.39]] '''[[LT/BG 18.39|BG 18.39]] - [[LT/BG 18.41|BG 18.41]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.41| BG 18.41]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.39

2017-11-27T06:07:06Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L39]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.38| BG 18.38]] '''[[LT/BG 18.38|BG 18.38]] - [[LT/BG 18.40|BG 18.40]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.40| BG 18.40]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 39 ====

<div class="verse">
:''yad agre cānubandhe ca''
:''sukhaṁ mohanam ātmanaḥ''
:''nidrālasya-pramādotthaṁ''
:''tat tāmasam udāhṛtam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
yat — ta, kuri; agre — pradžioje; ca — taip pat; anubandhe — pabaigoje; ca — taip pat; sukham — laimė; mohanam — iliuzinė; ātmanaḥ — savajam „aš“; nidrā — iš mieguistumo; ālasya — tingumo; pramāda — ir iliuzijos; uttham — kilusi; tat — ta; tāmasam — neišmanymo guṇos; udāhṛtam — sakoma, kad yra.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Laimė, kuri akla dvasinei savivokai, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra apgaulė, kuri kyla iš mieguistumo, tingumo ir iliuzijos, yra neišmanymo prigimties.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Kam maloni tinginystė ir miegas, kas neišmano, kaip dera veikti ir kaip nedera, tas neabejotinai yra tamsos, neišmanymo,'' guṇos''. Žmogui, kuris yra neišmanymo ''guṇos'', viskas yra iliuzija. Jis nelaimingas nuo pradžios iki pabaigos. Žmogus, kuris yra aistros ''guṇos'', pradžioje gali patirti kažkokią trumpalaikę laimę, tačiau galų gale jo laukia kančia, o tas, kuris yra neišmanymo ''guṇos'', pelno tik kančias – ir pradžioje, ir pabaigoje.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.38| BG 18.38]] '''[[LT/BG 18.38|BG 18.38]] - [[LT/BG 18.40|BG 18.40]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.40| BG 18.40]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.38

2017-11-27T06:05:35Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L38]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.37| BG 18.37]] '''[[LT/BG 18.37|BG 18.37]] - [[LT/BG 18.39|BG 18.39]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.39| BG 18.39]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 38 ====

<div class="verse">
:''viṣayendriya-saṁyogād''
:''yat tad agre ’mṛtopamam''
:''pariṇāme viṣam iva''
:''tat sukhaṁ rājasaṁ smṛtam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
viṣaya — juslių objektų; indriya — ir juslių; saṁyogāt — iš jungties; yat — kuri; tat — ta; agre — pradžioje; amṛta-upamam — lyg nektaras; pariṇāme — pabaigoje; viṣam iva — tarsi nuodai; tat — ta; sukham — laimė; rājasam — aistros guṇos; smṛtam — yra laikoma.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Laimė, kuri patiriama, juslėms susilietus su juslių objektais, ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais, pasakyta, yra aistringos prigimties.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Kai jaunuolis sutinka merginą, juslės kursto žvelgti į ją, liesti ir lytiškai su ja santykiauti. Pradžioje tai gali teikti juslėms didelį malonumą, tačiau ilgainiui ryšiai tarp jaunuolio ir merginos tampa tarsi nuodai. Jauni žmonės išsiskiria arba išsituokia, tai sukelia sielvartą, liūdesį etc. Tokia laimė visada yra įtakojama aistros ''guṇos''. Laimė, patiriama dėl juslių ir jų objektų sąlyčio, neišvengiamai gimdo kančią ir jos reikia žūt būt vengti.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.37| BG 18.37]] '''[[LT/BG 18.37|BG 18.37]] - [[LT/BG 18.39|BG 18.39]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.39| BG 18.39]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.37

2017-11-27T06:04:38Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L37]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.36| BG 18.36]] '''[[LT/BG 18.36|BG 18.36]] - [[LT/BG 18.38|BG 18.38]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.38| BG 18.38]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 37 ====

<div class="verse">
:''yat tad agre viṣam iva''
:''pariṇāme ’mṛtopamam''
:''tat sukhaṁ sāttvikaṁ proktam''
:''ātma-buddhi-prasāda-jam''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
yat — kuri; tat — ta; agre — pradžioje; viṣam iva — lyg nuodai; pariṇāme — pabaigoje; amṛta — nektaras; upamam — palyginus; tat — ta; sukham — laimė; sāttvikam — dorybės guṇos; proktam — yra pasakyta; ātma — savajame „aš“; buddhi — intelekto; prasāda-jam — gimusi iš pasitenkinimo.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Kas iš pradžių atrodo nuodai, o pabaigoje – tarytum nektaras, ir kas pažadina žmogų dvasinei savivokai, yra dorybės guṇos laimė.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Siekdami dvasinės savivokos turime laikytis daugybės taisyklių, kad valdytume protą bei jusles ir mintis sutelktume į savąjį „aš“. Šis procesas sudėtingas ir kartus tarsi nuodai, tačiau jei sėkmingai laikysimės regulų ir pasieksime transcendentinį lygmenį, paragausime tikrojo nektaro ir patirsime gyvenimo džiaugsmą.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.36| BG 18.36]] '''[[LT/BG 18.36|BG 18.36]] - [[LT/BG 18.38|BG 18.38]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.38| BG 18.38]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.36

2017-11-27T06:04:10Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L36]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.35| BG 18.35]] '''[[LT/BG 18.35|BG 18.35]] - [[LT/BG 18.37|BG 18.37]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.37| BG 18.37]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 36 ====

<div class="verse">
:''sukhaṁ tv idānīṁ tri-vidhaṁ''
:''śṛṇu me bharatarṣabha''
:''abhyāsād ramate yatra''
:''duḥkhāntaṁ ca nigacchati''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
sukham — apie laimę; tu — bet; idānīm — dabar; tri-vidham — trijų rūšių; śṛṇu — išgirsk; me — iš Manęs; bharata-ṛṣabha — o geriausias iš Bhāratų; abhyāsāt — praktikuodamas; ramate — mėgaujasi; yatra — kur; duḥkha — kančių; antam — pabaigą; ca — taip pat; nigacchati — pasiekia.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
O geriausias iš Bhāratų, dabar paklausyk, ką pasakysiu apie trijų rūšių laimę, kuria džiaugiasi sąlygota siela ir dėl kurios kartais baigiasi visos jos kančios.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Sąlygota siela nenuilsdama ieško materialios laimės ir tuo pačiu ji kramto tai, kas jau sukramtyta. Tačiau kartais, perkramtydama tokius džiaugsmus, ji išsivaduoja iš materijos pančių, nes bendrauja su didžiomis sielomis. Kitaip sakant, sąlygota siela visada vienaip ar kitaip tenkina jusles, tačiau kartais, kai palankaus bendravimo dėka ji supranta, kad kartoja vieną ir tą patį, ir kai nubunda tikrajai Kṛṣṇos sąmonei, iš tokios besikartojančios „laimės“ ji išsivaduoja.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.35| BG 18.35]] '''[[LT/BG 18.35|BG 18.35]] - [[LT/BG 18.37|BG 18.37]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.37| BG 18.37]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__

LT/BG 18.35

2017-11-27T06:03:35Z

Modestas: Bhagavad-gita Compile Form edit

[[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 18|L35]]
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 18| AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS: Atsižadėjimo tobulumas]]'''</div>
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.34| BG 18.34]] '''[[LT/BG 18.34|BG 18.34]] - [[LT/BG 18.36|BG 18.36]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.36| BG 18.36]]</div>
{{RandomImage|Lithuanian}}

==== Tekstas 35 ====

<div class="verse">
:''yayā svapnaṁ bhayaṁ śokaṁ''
:''viṣādaṁ madam eva ca''
:''na vimuñcati durmedhā''
:''dhṛtiḥ sā pārtha tāmasī''

</div>

==== Pažodinis vertimas ====

<div class="synonyms">
yayā — kurio dėka; svapnam — sapnus; bhayam — baimę; śokam — sielvartą; viṣādam — niūrumą; madam — iliuziją; eva — tikrai; ca — taip pat; na — niekada; vimuñcati — atsisako; durmedhā — neprotingas; dhṛtiḥ — ryžtas; sā — tas; pārtha — o Pṛthos sūnau; tāmasī — neišmanymo guṇos.
</div>

==== Vertimas ====

<div class="translation">
Ryžtas, kuris nesiekia toliau sapnų, baimės, sielvarto, niūrumo ir iliuzijos – toks kvailas ryžtas, o Pṛthos sūnau, yra neišmanymo guṇos.
</div>

==== Komentaras ====

<div class="purport">
Nereikia daryti išvados, kad žmogus, kuris yra dorybės ''guṇos'', nesapnuoja. Šiuo atveju „sapnai“ reiškia nesaikingą miegą. Sapnuoja kiekvienas žmogus, nepaisant to, kokios ''guṇos'' – dorybės, aistros ar neišmanymo – jis yra. Tai natūralus reiškinys. Tačiau kas negali atsisakyti besaikio miego ir didžiuojasi, kad mėgaujasi materialiais objektais, kas gyvena svajonėmis viešpatauti materialiame pasaulyje, ir kieno gyvybės oras, protas bei juslės į tai nukreipti, to ryžtas yra neišmanymo ''guṇos''.
</div>

<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 18.34| BG 18.34]] '''[[LT/BG 18.34|BG 18.34]] - [[LT/BG 18.36|BG 18.36]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 18.36| BG 18.36]]</div>
__NOTOC__
__NOEDITSECTION__